Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


Šventasis
Tomas Janeliūnas
Tomas Janeliūnas (Pauliaus Peleckio nuotr.).

„Koalicija žlugo, tegyvuoja koalicija!“ – tokiu šūkiu Ramūnas Karbauskis pasitiko Seimo rudens sesijos pradžią. Sunkiai po ilgų derybų suburta nauja partijų koalicija neištvėrė nė kelių mėnesių.

Leisgyvės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos neišgelbėjo nei R. Karbauskio dosniai pasiūlyta Agnė Širinskienė, nei vėliau – dar viena valstietė Audronė Jankuvienė, nei frakcijos pavadinimo keitimai. Frakciją galiausiai pribaigė vidiniai nesutarimai, kai Vytauto Kamblevičiaus vedami iš jos pasitraukė trys „Tvarkos ir teisingumo“ nariai. Logiška baigtis politinei jėgai, kuri tik per plauką pateko į Seimą 2016 m., o bandydama išlikti lyg šiaudo griebėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlomos valdžios miražo.

Tačiau koalicijos partnerių politinė koma nė kiek nesutrikdė R. Karbauskio. Jis netruko paskelbti, kad „koalicija išgelbėta!“. Mat ją išgelbėjo keista hidra, pavadinta „Lietuvos gerovei“ – nieko nereiškiantis kalambūras, apibūdinantis naują grupę politikų, kurie susibūrė į frakciją vien tam, kad galėtų paremti išklibusią valstiečių daugumą.

R. Karbauskiui vėl prireikė „frakcijų koalicijos“, nes tinkamų parlamentinių partijų nebeliko. Nepaprastos kantrybės ir optimizmo žmogus turėtų būti R. Karbauskis. Po tiek pastangų, po nesibaigiančių bandymų remti Gedimino Kirkilo „socialdarbiečius“, kad tik jiems, kaip kokiam politiniam Frankenšteinui, būtų įpūsta gyvybės pinigų injekcijomis, teko vėl likti prie suskilusios koalicijos. Ir vėl demonstruoti optimizmą, skelbiant, kad „nieko neįvyko“, koalicija „atkurta“, o dauguma tvirta ir vėl tikinti į savo lyderį. Neišsemiamos kantrybės ir atsidavimo žmogus. Vertas įšventinti į politinį panteoną už nuolatines kančias ir pasiaukojimą dėl valdžios.

Šį pasiaukojimą ir susitaikymą net su savigarbos likučių praradimu bene geriausiai atspindi skleidžiamas džiaugsmas, kad į koaliciją bus priimtas Vytautas „duoda – imk“ Kamblevičius ir jo suburta grupė politikos atskilėlių.

Politines V. Kamblevičiaus pažiūras geriausiai apibūdina jo visiškai nerišlus burbuliavimas, iš kurio galima suprasti tik vieną frazę: „Jei siūlys, imsim!“ Ims valdžios, žinoma. Štai šitą frazę naujosios frakcijos vadovas turbūt galėtų neužsikirsdamas pasakyti bet kuriuo paros metu.

„Tereikia momento, žiūrint, kokios pareigos. Mes jų visuomet rasime. Nėra problemų čia“, – užtikrintai žiniasklaidai aiškino V. Kamblevičius, nematydamas bėdų surasti žmonių į bet kurį postą, kad ir ministro. Kad tik postai būtų, o jau žmogų į juos tikrai suras. Tai esminis ir vienintelis „Gerovės Lietuvai“ principas, dėl kurio naujai frakcijai nekils abejonių. Tik keista, kad gerovė taip greit susitraukia iki vos iškeptos frakcijos ribų.

Dar viena auka, kurią R. Karbauskis turėjo padaryti iš meilės valdžiai – parama Rūtai Janutienei Seimo rinkimuose Žiemgalos apygardoje. Bene ryškiausia šmeižikiškos žiniasklaidos žvaigždė staiga tapo artima valstiečiams. Tokia artima, kad jai paramą nuoširdžiai demonstravo net ir buvęs 15min.lt tyrimų skyriaus žurnalistas, o dabar premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Anot jo, R. Janutienė „nesirinko lengvesnio kelio“, o nusprendė eiti į Seimą ir prisijungti prie valstiečių. Šiai artimo meilei ne kliūtis ir tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija prašė panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, nes ji dalyvauja teismo procese ir yra kaltinama šmeižtu.

Turint galvoje valstiečių frakcijos nepastovumą, ypač polinkį iš jos pasitraukti tiems, kurie nepriklausė partijai, R. Janutienės įsileidimo į frakciją padariniai galėjo būti žiauresni nei po lapės apsilankymo vištidėje. Unikalūs pačios R. Janutienės gebėjimai anksčiau ar vėliau susipykti su visais ir vėliau juos „demaskuoti“ savo „tyrimuose“ turėjo būti žinomi visiems politikams, tad R. Karbauskio apsisprendimas rizikuoti ir ją paremti kaip valstiečių kandidatę buvo išties nepaprastos drąsos įrodymas. Bet, matyt, senieji pagonių dievai dar neapleido Naisių vaidilos ir sustabdė šią potencialią tragediją – neleido R. Janutienės į Seimą. Juk anksčiau ar vėliau R. Janutienės ir R. Karbauskio keliai būtų išsiskyrę, o išsiskyrimas galėjo būti ne toks tylus, kaip iš politikos pasitraukus buvusiai Seimo narei Gretai Kildišienei.

Bet, matyt, visa tai yra tik dėl geros ir nieko pikto įtarti negalinčios R. Karbauskio širdies. Juk net jo bendražygiai aiškino žiniasklaidai, kad viskas gerai su valstiečių lyderiu, tik štai griežtumo trūksta ir demokratijos per daug. Jis per daug geras žmogus, vis aukojasi dėl valdžios ir valstybės. Tik keista, kad tauta to niekaip nepastebi ir neįvertina.

Tomas Janeliūnas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius

2019 10 03 14:54
Spausdinti