Meniu
Prenumerata

šeštadienis, lapkričio 28 d.
KOMENTARAS
STT asmenų patikra: faktai ir mitai
Rūta Kaziliūnaitė
Rūta Kaziliūnaitė.

Po kiekvienų rinkimų tiesiogiai renkamiems valstybės ar savivaldos politikams pradėjus eiti pareigas, per viešąjį sektorių nusirita tolesnės kaitos banga – keičiasi ministrai, politinio pasitikėjimo tarnautojai, o neretai ir kiti valstybės ar savivaldybių įstaigų tarnautojai bei įmonių darbuotojai. Nors pastarųjų karjera teoriškai neturi nieko bendro su politiniu ciklu, dėl STT ne kartą tyrinėtų nepotizmo, favoritizmo ir politizacijos reiškinių tampa su šiuo ciklu glaudžiai susijusi.

Nors šie procesai kelia ir daugiau klausimų – racionalaus viešųjų lėšų naudojimo, atleidimų teisėtumo, atrankų skaidrumo, sprendimų objektyvumo ir t. t., – šįkart norėtųsi skirti dėmesio vienam procedūriniam klausimui, kuris aptariamas viešai apauga įvairiomis interpretacijomis, nesusipratimais, o kai kada – ir sąmokslo teorijomis. Tai – informacijos apie asmenis pateikimas Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka, taip pat neretai įvardijamas kaip „STT pažymos“, „juodieji sąrašai“ ir panašiomis neteisinėmis, o kartais ir klaidinančiomis sąvokomis.

Po ką tik įvykusių Seimo rinkimų ši korupcijos prevencijos priemonė, tikėtina, sulauks didesnio nei įprastai dėmesio. Norėtųsi paaiškinti, kokia tai priemonė, kaip ji veikia, ką daro, o ypač – ko nedaro STT. Taip pat sugriauti keletą mitų.

Kas tai? Tai – Korupcijos prevencijos įstatyme numatyta viena korupcijos prevencijos priemonių, kurios esmė yra sprendimą dėl skyrimo į pareigas priimančiam subjektui (įstaigos vadovui ar kolegialiai institucijai) pateikti duomenis apie pretendentą.

Koks to tikslas? Suteikti sprendimų priėmėjams galimybę įvertinti asmens tinkamumą į siekiamas pareigas, su juo susijusias korupcijos rizikas ir imtis atitinkamų rizikos valdymo priemonių. Rizikos gali būti valdomos ir taikant vidaus kontrolės bei darbo organizavimo priemones, atitinkamai paskirstant atsakomybės sritis ir pan.

Tai, ko gero, labiausiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad STT „pritaria arba nepritaria“, „leidžia arba ne“ skirti asmenį į pareigas.

Nuo ko priklauso, kokia informacija bus pateikta? Baigtinis teiktinos informacijos sąrašas yra įtvirtintas įstatyme. Tai valstybės registruose ir kitose informacinėse sistemose tvarkoma kitų institucijų ir asmens darboviečių pateikta informacija. Pavyzdžiui, informacija apie asmens teistumus, administracinius, drausminius, mokestinius pažeidimus, procesinį statusą baudžiamosiose bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir pan. Kai yra įslaptintos informacijos apie asmens rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, ji taip pat pateikiama į pareigas skiriančiam subjektui, jei šis turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

*****susije*****

Ar STT ką nors leidžia, draudžia, rekomenduoja arba charakterizuoja? Tai, ko gero, labiausiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad STT „pritaria arba nepritaria“, „leidžia arba ne“ skirti asmenį į pareigas, pateikia teigiamą arba neigiamą charakteristiką arba, dar geriau, iš anksto nustato, ar asmuo yra arba bus (!) korumpuotas, eidamas tam tikras pareigas. Tokie leidimai, charakteristikų rengimas ir tuo labiau asmens korumpuotumo vertinimas bei prognozavimas nevyksta. Į pareigas skiriantis subjektas gauna faktų apie asmenį (pretendentą) rinkinį. Ir nieko daugiau. STT neteikia tos informacijos vertinimo ar rekomendacijų.

Kas vis dėlto sprendžia? Kokį sprendimą priimti turint minėtus faktus – skiriančiojo subjekto pasirinkimo teisė, kuria jis naudojasi atsižvelgdamas į konkrečioms pareigoms keliamus formalius reikalavimus, susijusius rizikos veiksnius, kitas jam žinomas aplinkybes ir galiausiai – savo vertybinius įsitikinimus, prioritetus ir „rizikos apetitą“.

Kas gali susipažinti su STT pateikta informacija ir kur ją galima naudoti? Informacija skirta tik vadovui, priimančiam sprendimą dėl asmens paskyrimo į pareigas. Jei asmenį į pareigas skiria kolegiali institucija – visiems, pavyzdžiui, valdybos, nariams. Gautą informaciją vadovas gali panaudoti tik spręsdamas, ar asmuo tinkamas eiti pareigas, ar ne, ir niekur kitur, t. y. vadovas negali informacijos perduoti susipažinti kitiems asmenims. Vienintelė išimtis, kai tokį atvejį numato teisės aktas, jei, kilus ginčui, bylą nagrinėjantis teismas pareikalautų pateikti jam tokią medžiagą. Taip pat su neįslaptinta informacija gali susipažinti ir pretendentas.

O jei sprendimas kandidatui nepalankus? Ar realios galimybės ginti savo teises? Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas, privalo būti supažindinamas su apie jį pateikta neįslaptinta informacija. Asmuo turi teisę sprendimą skųsti teismui. Teismų praktikos šiuo klausimu jau yra. Taip pat yra ir tokius skundus padavusiems asmenims palankių sprendimų. Tad šis procesas yra ne tik aiškiai reglamentuotas, bet ir egzistuoja reali teisė į gynybą, kuria kiekvienas gali pasinaudoti.

Rūta Kaziliūnaitė yra Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja.

2020 11 04 06:00
Spausdinti