Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 27 d.
KOMENTARAS
Pigūs pinigai – galimybė tapti stipresniems nei prieš krizę
Marius Dubnikovas
Alfa.lt
Marius Dubnikovas

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. 

Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausių pasaulyje žmonių Warreno Buffetto frazę apie krizes ir investicijas per jas: „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam. Kai visi yra drąsūs, reikia būti atsargiam.“ Akivaizdu, kad dabar daug kas bijo, tad laikas būti drąsiam. Investicijos šiuo laikotarpiu vėliau gali tapti kur kas pelningesnės.

Efektyviausia priemonė – lengvatinės paskolos

Valstybės, kurios buvo drąsios, nukreipė didžiules lėšas į ekonomikos gelbėjimą, patyrė kur kas mažesnius ekonomikos susitraukimus, palyginti su tomis šalimis, kurios pralaukė.

Šiame kontekste Lietuva teoriškai, pagal skaičius, atrodo gerai. Skirtos sumos verslui gelbėti yra gana didelės, bet problema ta, kad dalis paramos nepasiekia įmonių, arba tų pinigų įsisavinimas pernelyg apsunkintas įvairiais biurokratiniais mechanizmais. Tad, atrodant gerai „ant popieriaus“, realybė gali būti kur kas prastesnė.

Tačiau turiu pabrėžti, kad gerasis pavyzdys visame finansavimo pagalbos priemonių kontekste yra lengvatinės valstybės paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui. Galima pagrįstai teigti, kad ši parama pasiekia verslą. Tokio tipo paskolų verslo organizacijoms šiuo metu labai reikia. Jų netgi norėtųsi didesne apimtimi, negu dabar patvirtinta.

Priemonės sėkmei įtakos turi ir veiksminga partnerystė su įvairiomis finansų įstaigomis, tarp jų ir alternatyviais finansuotojais. Pavyzdžiui, vien tik per sutelktinio finansavimo platformą „Finbee Verslui“ jau suteikta apie pusę lengvatinėms paskoloms skirtų lėšų. Tiesa, kaip pastebi tos pačios platformos atstovai, nepasinaudojusiųjų galimybe gauti lengvatines paskolas, bet galinčių tai padaryti yra dar tikrai daug – apie 4 tūkst. įmonių.

Istoriškai bene pigiausi pinigai

Ištikus COVID-19 krizei, Lietuvos valdžia dotacijų dalinti nesiėmė. Tai labai brangu. Neturime pinigų spausdinimo mašinos savam kieme kaip šveicarai, kurie turi savo valiutą ir gali spausdinti pinigus. Mes tokios prabangos sau leisti negalime. Tačiau biudžete turime pakankamai daug pinigų, kurie dabar yra pigiausi bene per visą istoriją. Tokiu būdu valstybė gali suteikti lengvatines paskolas, ir įmonė, atitinkanti nustatytus finansavimo priemonės kriterijus, gali pasiskolinti labai pigiai. Taip pat pigiai, kaip gali pasiskolinti ir pati valstybė. Tikrai galima drąsiai sakyti, kad tokių pinigų verslas niekada nėra matęs.

Dar prieš krizę smulkiosios ir vidutinės įmonės pigiausiai galėjo pasiskolinti už 5–7 proc. O šių lengvatinių paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui palūkanos yra beveik nulinės. Tai suteikia galimybę verslininkams finansuoti veiklą pigesniais pinigais.

Taip, paskolų labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams paskirtis griežtai reglamentuojama valstybės – jos skirtos konkrečiai šios pandemijos padariniams švelninti ir padėti SVV subjektams padengti būtinąsias išlaidas, reikalingas veiklos tęstinumui užtikrinti. Tačiau tai reiškia, kad pasinaudojusiam paskola verslui lieka daugiau nuosavų lėšų, kurios gali būti nukreiptos be jokių apribojimų į tolesnę veiklą, kitas išlaidas, tarp jų – ir papildomai darbuotojams samdyti.

Įmonėms, kurios net ir susitraukus apyvartai jaučiasi galinčios išsiversti savo jėgomis, taip pat tikslinga pasinaudoti šiomis lėšomis. Ypač kalbant apie verslus, kurie patyrė apyvartos susitraukimą, bet nuostolingumas dėl to smarkiai nepadidėjo, nes kaštai irgi atitinkamai sumažėjo. Tai dažniausiai būdinga paslaugų sektoriui.

Pažiūrėkime į tokius pasaulinius „grandus“ kaip „Apple“. Tokios įmonės turi milžiniškas lėšas, bet jos vis tiek leidžia obligacijų emisijas, kad pasiskolintų pinigų. Pigių pinigų turėjimas yra energija, kurią galima investuoti į plėtrą. Pavyzdžiui, verslui skaitmeninti, nes tai dar labiau stiprins efektyvumą.

Kitaip tariant, tai – galimybė, kuria pasinaudojusios įmonės gali netgi tapti stipresnės, negu buvo prieš krizę. Skamba banaliai, bet šis laikotarpis tikrai gali tapti ir galimybių metu. Tokių galimybių pasitaiko retai.

Nepagrįstos baimės turėti paskolą

Įmonių delsimą ar nedrąsą skolintis net ir sudėtingu laikotarpiu galima sieti su tam tikromis baimėmis, kurios gimė iš istorijos bei verslų praktikos.

Pirmiausia, natūrali baimė apskritai turėti paskolą. Ji ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, verslininkams, veikiantiems mažesniuose regionuose. Tai tarsi baimė būti įsipareigojusiam kažkam. Bet ši problema traukiasi. Atsiranda vis daugiau supratimo, kad turėdamas papildomų pinigų gali ne tik spręsti susidariusias problemas, bet ir didinti įmonės efektyvumą.

Antra baimė kyla iš tam tikrų išmoktų pamokų, gaunant ES paramą. Bijomasi administravimo sąnaudų kaštų ir energijos eikvojimo: reikiamų ataskaitų formavimas, rezultatų sisteminimas, deklaravimas ir pan. Tai žmonėms neretai varo didžiulę neviltį, ne visi moka tinkamai tai padaryti. Tuomet prasideda konsultantų samdymas ir kiti papildomi galvos skausmai, kurie galiausiai susiveda į papildomas išlaidas. Tačiau ši baimė nepagrįsta, paskolos administravimas yra kur kas paprastesnis nei ES ar kitos paramos. Šios paskolos gavimas – greitas, lengvas procesas be didesnės administracinės naštos.

Dar viena baimė ateina iš ne tokios tolimos praeities. Verslas ir visuomenė puikiai atsimena 2009 m. „košmarą“, kai nuvilnijo bankrotai dėl to, kad ištikus krizei tam tikros turėtos kredito linijos neretai nebuvo pratęsiamos, skolos sutartys buvo peržiūrimos, kai kuriuo atveju netgi nutraukiamos kredito linijos. Tokiu atveju verslas pakliūdavo į spąstus – paėmęs paskolą negalėjo jos refinansuoti. Tačiau reikia suprasti, kad ši pandemijos sukelta krizė iš esmės yra visiškai kitokia. Tada pinigų kiekis buvo ribotas, dabar valstybė pinigų turi, gali jų paskolinti ir taip paremti šalies verslą.

Tokios paskolos turėjimas savo balanse neblogina įmonės įvaizdžio ar kredito reitingo. Ateity bankas, matydamas, kad įmonė yra pasiskolinusi už tokias palūkanas ir be turto įkeitimo, gali refinansuoti tokią įmonę.

Racionaliau – ilgesnio laikotarpio paskolos

Šioje neapibrėžtoje situacijoje kol kas sudėtinga tiksliai atsakyti, kaip viskas rutuliosis.

Gerasis scenarijus, kuris bent kol kas, atrodo, pildosi – verslas atsigaus ganėtinai greitai, nes vartotojai irgi linkę grįžti prie įprasto gyvenimo. Tačiau tuo atveju, jeigu pasaulį ištiks antra COVID-19 banga – vėl karantinas, vėl nutrūkusios įprastos veiklos grandinės, – tai neabejotinai palaužtų ir verslus, ir gyventojus. Padariniai gali būti kur kas skaudesni nei iki šiol.

Tad žiūrint į šią paramos priemonę verta atkreipti dėmesį, kad ilgesnio periodo paskolos atrodo daug patraukliau, nes nežinome, kas bus rudenį. Ypač palanku tai, kad paskola suteikiama net iki 6 metų. Jei yra galimybė pasiskolinti ilgesniam laikotarpiui, paprastai verta ja pasinaudoti kur kas labiau, nei skolintis trumpam, iki metų. Taip, ilgesnio periodo pinigai kainuoja šiek tiek daugiau, bet tai neretai racionalesnis sprendimas, kai situacija vis dar neapibrėžta.

Marius Dubnikovas yra finansų ekspertas

2020 07 09 12:27
Spausdinti