Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 11 d.
PRIEVARTA ŠEIMOJE
Koronavirusas ir smurtas šeimoje. Neproporcingai didelė rizika moterims
Helena Dalli
Helena Dalli.

Per koronaviruso pandemiją tapo aiškiau matoma nelygybė, kurios mūsų visuomenėje būta ir anksčiau, tačiau per krizę ji dar padidėjo. Dėl griežtų infekcijos plitimo valdymo priemonių moterys ir vaikai dažniau atsiduria tokioje padėtyje, kai gali patirti smurtą ir prievartą šeimoje.

Per pastaruosius 12 mėnesių 243 mln. moterų ir merginų visame pasaulyje patyrė seksualinį ar fizinį partnerio smurtą. Europoje 22 proc. visų moterų nuo 15 metų amžiaus yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį partnerio smurtą. Nuo smurto šeimoje ir partnerio smurto gali nukentėti bet kas, tačiau dauguma aukų yra moterys ir vaikai. Vaikai tampa smurto liudininkais arba jį patiria patys.

Daug kur pasaulyje žmonėms nurodyta neiti iš namų. Šios izoliavimo priemonės būtinos pandemijai įveikti. Tačiau namuose saugu ne visiems. Daug smurto šeimoje aukų yra izoliuotos pavojingoje aplinkoje, kartu su smurtautoju, o jų galimybės gauti pagalbos yra ribotos.

Naujais duomenimis, nuo koronaviruso protrūkio smurto prieš moteris ir vaikus, visų pirma smurto šeimoje, padaugėjo. Prancūzijoje nuo kovo 17 d., kai imtasi izoliavimo priemonių, smurto šeimoje atvejų, apie kuriuos pranešta, padaugėjo 30 proc. Kipre per savaitę po kovo 9 d., kai šalyje patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis, skambučių į specialią karštąją liniją taip pat padaugėjo 30 proc. O Belgijoje nuo tada, kai imtasi izoliavimo priemonių, skambučių į pagalbos liniją padaugėjo 70 proc.

Lietuvoje 2020 m. kovo mėnesį pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, palyginti su 2019 m. kovo mėnesiu, padidėjo daugiau kaip 500. Laikotarpiu nuo kovo 16 d. (paskelbus karantiną) iki 31 d. buvo fiksuoti 2727 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kai tuo tarpu laikotarpiu nuo kovo 1 d. iki kovo 15 d. jų buvo 2313.

Kitos šalys pareiškė, kad pranešimų policijai skaičius nepadidėjo. Šiomis aplinkybėmis tai neatrodo keista, nes auka gali bijoti pranešti apie smurtą, jei smurtautojas nuolat yra namuose kartu su ja ir nėra galimybės apie tai pranešti saugiai.

Taigi tai, kad apie smurto šeimoje atvejus nepranešama dažniau ar pranešama tik šiek tiek dažniau, nereiškia, kad galima nusiraminti ir manyti, kad smurto nepadaugėjo. Atsižvelgdami į aplinkybes privalome būti kūrybingi.

Kai kurios valstybės narės jau diegia į lytį atsižvelgiančias reagavimo priemones, kad apsaugotų moteris ir vaikus nuo smurto. Pavyzdžiui, Ispanijoje paramos ir apsaugos paslaugos smurto šeimoje aukoms yra laikomos esminėmis paslaugomis, tad krizės metu jos yra teikiamos taip pat kaip anksčiau. Belgijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje vykdomos informavimo kampanijos, per kurias skleidžiama žinia apie įspėjimo mechanizmą – galimybę moterims kreiptis pagalbos vaistinėse.

Be to, Belgijoje smurto aukoms siūloma prisiglausti viešbučiuose ir tuščiuose viešuosiuose pastatuose. Kai kurios vietos policijos įstaigos ėmėsi iniciatyvos susisiekti su moterimis, kurios jau yra pateikusios skundų dėl smurto šeimoje. Daugiau pastangų deda ir kitos valstybės narės.

Per šią pandemiją ir atsigavimo po jos etapu mums reikia į lytį atsižvelgiančių reagavimo priemonių, ES valstybių narių paprašėme labiau remti nacionalines pagalbos linijas ir konsultavimo paslaugas internetu. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad valdžios institucijos toliau nagrinėtų smurto šeimoje atvejus, o organizacijos, teikiančios pagalbą smurto aukoms, be kita ko, besirūpinančios jų prieglauda, gautų neatidėliotinos pagalbos lėšų.

Smurto šeimoje aukoms ir liudininkams teikiamos prevencijos ir paramos paslaugos turi būti prioritetas – jos turi būti laikomos esminėmis paslaugomis. ES valstybės narės turi toliau įgyvendinti savo įsipareigojimus, nustatytus ES teise, visų pirma Aukų teisių direktyva ir Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo.

Toliau sieksime Europos be smurto prieš moteris ir vaikus. Neleisime, kad mūsų veikla sulėtėtų dėl koronaviruso.

Dabar svarbiau negu bet kada užtikrinti, kad lyčių lygybė būtų mūsų darbo dėmesio centre. Kaip skelbiama 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje, užbaigti Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos procedūrą tebėra prioritetas.

Kaip visada, remiame valstybių narių pastangas keistis gerąja patirtimi, susijusia su smurto dėl lyties ir smurto šeimoje prevencija, ir finansuojame visos Europos organizacijų projektus, kuriais kovojama su šia problema, naudodamiesi įvairiomis priemonėmis: Europos laikinos paramos priemone nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti, Europos socialiniu fondu arba Europos Komisijos pasiūlytomis priemonėmis ir įranga.

Ši pandemija yra išbandymas žmoniškumui. Turime būti kuo solidaresni. Kreipiuosi į kiekvieną: jei įtariate, kad kam nors jūsų šeimoje, giminėje ar kaimynystėje gresia pavojus arba daroma žala, kreipkitės į policiją arba paskambinkite į savo vietovės pagalbos liniją.

Turime drauge dirbdami užtikrinti tokį atsaką į koronaviruso krizę, kad būtų apsaugotos moterys ir vaikai ir kad dėl šios pandemijos kylanti rizika jiems nebūtų neproporcingai didelė. Turime dėti daugiau pastangų, kad reaguojant į pandemiją būtų užtikrinta lyčių lygybė ir kad būtų naikinamas smurtas prieš moteris ir vaikus.

Helena Dalli yra už lyčių lygybę atsakinga Europos Komisijos narė.  

2020 04 24 11:23
Spausdinti