PRENUMERATA KONTAKTAI
Kauno rajonas: spartaus augimo formulė
Verslas
Kauno rajono vizitinė kortelė – Raudondvario dvaro rūmai (Kauno r. savivaldybės nuotr.)
Rusnė Marčėnaitė
2019 07 11 15:20

Stabiliai didėjantis gyventojų skaičius, gyvenamojo sektoriaus plėtra, rekordinės užsienio investicijos, palyginti mažas nedarbas, auganti vidurinė klasė ir geri socialiniai rodikliai išskiria Kauno rajoną iš kitų Lietuvos savivaldybių

Pranašumas – maži mokesčiai

Augimo tendencijos Kauno rajone pastebimos jau ne vienus metus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) aštuntus metus rengiamame Lietuvos savivaldybių indekse Kauno rajono savivaldybė iš 54 mažųjų šalies savivaldybių pirmą vietą kartais užleidžia tik Klaipėdos rajono savivaldybei – penkis sykius buvo pirma ir tris sykius užėmė antrą vietą. Pernai, sulaukusi aukštesnių nei vidurkis vertinimų beveik visose srityse, liko antra (69 balai iš 100).

Lietuvos savivaldybių indekse vertinama už sprendimus, taupančius mokesčių mokėtojų pinigus, gebėjimą tvarkytis pagal savo pajamas, skaidriai naudoti biudžeto lėšas, skatinti konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, mažinti mokesčių naštą ir užtikrinti palankias sąlygas verslui, palengvinti administracinę naštą ir kita. Ekspertai aukštą Kauno rajono savivaldybės poziciją grindė keliomis priežastimis. Pirma, viešųjų paslaugų srityje (pavyzdžiui, viešojo transporto, buitinių atliekų surinkimo) sudarytos sąlygos konkurencijai, aktyviai veikia privatus sektorius.

Gerą Kauno rajono vertinimą lemia ir mažesni mokesčiai. Pavyzdžiui, pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 2018 m. Kauno rajono savivaldybėje siekė tik 0,3 proc., palyginti su 0,7 proc. šalies vidurkiu ir 1 proc. Kauno mieste.

Siekdama skatinti smulkųjį verslą, Kauno rajono savivaldybė nustatė minimalias verslo liudijimų kainas – jų vidurkis siekia 20 eurų ir neviršija 35 eurų. Šalies vidurkis yra 115 eurų, o Kauno miesto savivaldybėje kai kurie verslo liudijimai kainuoja ir daugiau kaip 500 eurų.

Sėkminga ir dar viena iniciatyva: Kauno rajono savivaldybė trejus metus atleidžia nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių naujas verslo įmones, kuriose daugiau kaip pusę darbuotojų sudaro Kauno rajone gyvenamąją vietą deklaravę asmenys.

„Tai palyginti nedidelės sumos, bet tokiu būdu norime paskatinti verslą kurti naujas darbo vietas mūsų krašto žmonėms“, – sprendimą aiškino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Traukiantis nedarbui, kuris, priklausomai nuo sezono, svyruoja tarp 6 ir 7 proc., Kauno rajono savivaldybėje mažėjo ir socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (nuo 1,7 proc. 2016 m. iki 1,4 proc. 2017 m., palyginti su 3,8 proc. vidurkiu). Mažėjo ir žmonių, gaunančių būsto šildymo kompensaciją, dalis (nuo 1,7 proc. 2016 m. iki 1,4 proc. 2017 m., palyginti su 3,9 proc. vidurkiu). Be to, daugiau socialinių paslaugų nupirkta iš nevyriausybinių organizacijų – net 26,7 proc., kai vidurkis tarp mažųjų savivaldybių tesiekė 9,1 proc.

Meras V. Makūnas ir Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė su Europos kultūrinio turizmo specialiuoju prizu. (Kauno r. savivaldybės nuotr.)

Auga ir jaunėja

Kauno rajono vadovus džiugina ir demografinės tendencijos – ši savivaldybė yra viena iš nedaugelio šalyje, kuriose gyventojų skaičius stabiliai didėja. Registrų centro duomenimis, pernai Kauno rajonas pagausėjo daugiau nei 2,1 tūkst. gyventojų ir bendras jų skaičius perkopė jau 100 tūkst. Ypač sparčiai auga Domeikavos, Raudondvario, Ringaudų, Akademijos, Garliavos apylinkių seniūnijos.

Registrų centro duomenimis, pakaunėje yra didžiausia gyventojų iki 18 metų dalis – ji siekia beveik 19 proc., – todėl Kauno rajoną galima vadinti ir jauniausia Lietuvos savivaldybe.

Kai norėdami ir pagerbti, ir paremti čia besikuriančias šeimas, Kauno rajono vadovai pradėjo dovanoti joms 300 eurų vertės naujagimių kraitelius, turėjo progą pamatyti ir gimstamumo pokyčius – 2017 m. jų įteikė 813-ai kūdikių, o 2018 m. – jau 1265-iems. Šiemet tendencijos panašios – birželio pradžioje Civilinės metrikacijos skyriuje Raudondvario pilyje pasveikintas 500-asis naujagimis – Elijus Bieliūnas iš Poderiškių kaimo.

Kauno rajono savivaldybės patirtį remti jaunas šeimas perėmė Kazlų Rūdos, Šiaulių miesto savivaldybės, neseniai kraitelių iniciatyva buvo pristatyta ir Seime.

„Augti smagu, – komentavo V. Makūnas. – Esame unikalūs, nes mūsų krašte kuriasi jaunos šeimos. Ir ne tik iš gretimo Kauno miesto. Žmonės į Kauno rajoną atsikelia iš visos Lietuvos. Kai kuriose atokesnėse seniūnijose – pavyzdžiui, Zapyškio, naujakurių iš Šakių, Raseinių, Biržų, Ukmergės, Radviliškio – atvykėlių net daugiau nei buvusių kauniečių. Džiugu, kad žmonės mato galimybių mūsų krašte, kad nori čia kurti savo gyvenimus, auginti vaikus. Tam nereikia reklamos – žmogus ieško, kur geriau. O čia – mažesni mokesčiai, švaresnis oras, daugiau erdvės.“

Gyventojai, iš kurių, anot mero patarėjo Edmundo Mališausko, galima išskirti solidžią dalį jaunesnių ir verslesnių, individualų namą turėti norinčių žmonių, čia įprastai renkasi ir didesnius sklypus, o rajonas yra tarp pirmaujančių ir pagal išduodamus statybos leidimus.

„Kalbant apie bendruosius dėsnius, panašios priemiesčių savivaldybės formuojasi ir aplink kitus augančius Europos miestus, tokių rasime Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, – pabrėžė E. Mališauskas. – Žiedines savivaldybes sociologai dar vadina „lašinių diržu“, nes jose kuriasi didesnes pajamas turintys žmonės.“ Šiuo atveju žmones neabejotinai vilioja graži gamta, pigesni žemės sklypai, arti esantis didmiestis ir savivaldybės skiriamas dėmesys kultūrai bei švietimui. Taip pat sparčiai plėtojamos net kelios verslo zonos, kuriamos darbo vietos.

Ežerėlio stadionas skirtas visai miestelio bendruomenei. (Kauno r. savivaldybės nuotr.)

Plėtros iššūkiai

Kita vertus, plėtra sukelia ir problemų – rajone kuriantis jaunoms šeimoms, savivaldybė turi užtikrinti reikiamą vietų skaičių ugdymo įstaigose. Kitose Lietuvos vietose uždaromos ištuštėjusios mokyklos, o Kauno rajone reikia spręsti priešingą problemą, vietų trūksta ir vaikų darželiuose.

„Mums reikia galvoti ne kiek mokytojų atleisti, bet kaip tuos mokytojus – norėtųsi, kad jie būtų jauni, energingi – pasikviesti, motyvuoti, juos čia įkurdinti“, – sakė V. Makūnas. Galvojama apie dar ambicingesnį projektą – Gabių mokinių akademijos steigimą.

Teisėtas gyventojų lūkestis turėti sutvarkytą aplinką, gerus kelius irgi nėra lengvai įgyvendinamas – dygstant naujiems kvartalams gatvių reikia vis naujų ar ilgesnių, o lėšų kiekis nėra begalinis. Anot mero V. Makūno, dabar veikianti savivaldybių biudžeto formavimo metodika nepalanki stiprioms savivaldybėms. „Kauno rajonas į valstybės biudžetą sumoka daug mokesčių, deja, į savivaldybę jų sugrįžta palyginti nedaug. Ši aplinkybė neleidžia siekti mums ambicingesnių tikslų. Gaudami proporcingą dalį to, ką mūsų gyventojai ir įmonės sumoka valstybei, galėtume sparčiau statyti vaikų darželius, tiesti kelius, atnaujinti mokyklas“, – sakė meras ir pripažino, kad pasikeitus valstybės finansavimo politikai savivaldybei teko peržiūrėti prioritetus. Rajono savivaldybės pastangos laikytis strateginių planų ir vykdyti darnios plėtros politiką kartais stringa ir dėl statybas reglamentuojančių įstatymų, leidusių stichišką plėtrą.

Atnaujintas kiemas Ežerėlyje (Kauno r. savivaldybės nuotr.)

100 kilometrų spinduliu aplink Kauną išsidėsčiusi savivaldybė turi net 25-ias seniūnijas ir tiek pat skirtingų plėtros iššūkių: vienokios problemos yra Garliavoje, kur yra 12 tūkst. gyventojų, kitokios – Čekiškės miestelyje. Bendrajame plane pasirūpinta atskirti pramonės zonas – įvertinta, kad čia, itin geroje strategiškai vietoje – geografiniame šalies centre, kur susikerta daug kelių, yra ir LEZ, ir oro uostas, mielai kuriasi pačios įvairiausios įmonės: nuo agroserviso iki logistikos bendrovių. Savivaldybė rūpinasi, kad visa tai „nesugriūtų“ krūvon, kad trintis esant skirtingiems interesams būtų kuo mažesnė. „Be verslo, yra ir gyvenamosios, rekreacinės zonos, trys miesteliai – Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio – turi kurortinės teritorijos statusą, yra saugomų teritorijų“, – aiškino E. Mališauskas.

Padėti ir suvaldyti

Rajone esančios pramonės zonos svarbios kaip rajono maitintojos, bet pareiga suderinti jų interesus su gyventojų savivaldos vadovams nėra paprasta. Pavyzdys – Karmėlavos seniūnija, kur yra ir LEZ, ir oro uostas. Čia gyventojai patiria nepatogumų dėl didėjančių transporto srautų, taršos ir triukšmo. Situaciją apsunkina tai, kad ir LEZ, ir oro uostas yra nacionaliniai projektai, kur savivaldybė turi nedaug teisinių galių, bet daug įpareigojimų.

Savivaldybė išduoda statybos leidimus, padeda investuotojams bendrauti su ministerijomis, prisideda kuriant infrastruktūrą, kartu siekia pagerinti vietinių gyvenimo kokybę. Be to, jei kuri nors čia veikiančių įmonių deklaruoja savo adresą Vilniuje, ne Kauno rajonas, o sostinė gali į savo pasiekimų skiltį įsirašyti jos atsineštas investicijas. Toks pavyzdys gali būti Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų gamykla „Continental“, kuri turi biurą Vilniuje, o didžiulė gamykla kyla Kauno rajone, Sergeičikų kaime.

Šventė Čekiškės gimnazijoje (Kauno r. savivaldybės nuotr.)

Šiandien LEZ veikia jau 32 bendrovės, sukūrusios beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. Sergeičikų kaime pradėjo veikti Vokietijos įmonė „Hella“, šalia kuriasi „Continental“, „Hollister“, kitos pasaulyje garsios įmonės. Būtent dėl investicijų į Kauno LEZ 2017 m. taip įspūdingai atrodė materialinių investicijų Kauno rajone eilutė – vienam gyventojui jos siekė 3183 eurus, iš viso – 292,2 tūkst. eurų.

Prie Babtų iškilo pagrindinė „Agrokoncerno“ būstinė su didžiuliais sandėliais ir biurų patalpomis, Domeikavos seniūnijoje – logistikos bendrovės „Hegelmann Transporte“ sandėliai, netoli naują centrą pradėjo statyti agroverslo įmonė „Rovaltra“. Martinavos kaime, greta automagistralės A1, kuriasi viena pirmaujančių transporto ir logistikos bendrovių Europoje „Girteka Logistics“.

Dideli pokyčiai vyksta ir kitose Kauno rajono savivaldybės vietose. Kraštas didžiuojasi žemės ūkio tradicijomis, tačiau net stambiesiems ūkininkams aktuali melioracijos sistemų atnaujinimo problema.

Giraitės vaikų darželis (Kauno r. savivaldybės nuotr.)

Prieš keletą metų įkurtoje kurortinėje teritorijoje irgi reikia investicijų: svarbu atnaujinti pagrindines gatves, sukurti bendrą plėtros viziją, teikti daugiau paslaugų turistams.

Savivalda – ne verslas

Kartu su miesto savivaldybe Kauno rajonas iškovojo „Europos kultūros sostinės 2022“ vardą, beveik kasmet pelno po „Auksinę krivūlę“. Pastaroji gauta už kultūros puoselėjimą: švenčių, festivalių organizavimą, saviveiklos kolektyvų išsaugojimą ir stipraus kultūros židinio sukūrimą Raudondvaryje.

Rajono sėkmių sąraše yra ir tarptautinių apdovanojimų. Pelnytas Europos kultūrinio turizmo tinklo (ECTN) specialusis prizas už Raudondvario žirgyno pritaikymą menų inkubatoriui. Europos verslo asamblėja vėliava ir diplomu rajono savivaldybę apdovanojo už inovacijas ir verslui palankių sąlygų kūrimą.

„Lidl“ logistikos centras (Kauno r. savivaldybės nuotr.)

„Pridėtinę vertę kuria verslininkai, žemdirbiai, mokytojai, medikai, socialiniai ir kultūros darbuotojai. Džiaugiamės ir didžiuojamės jų iniciatyvomis bei solidarumu ar sodinant medžių alėją naujame kvartale, ar švarinant aplinką, ar pamatant žmogų, kuriam reikia pagalbos“, – sakė V. Makūnas.

Meras visada pabrėžia, kad į savivaldą negalima žiūrėti kaip į verslo modelį. „Siekiame išlaikyti kaimo bibliotekas, kultūros centrus, investuojame ir į atokesnes ugdymo įstaigas, tokias kaip Čekiškės arba Piliuonos gimnazijos. Kai kam atrodo, kad jas reikėtų uždaryti. Tačiau mes suprantame, kad be gimnazijos, vaikų darželio, laisvalaikio centro, medicinos punkto miestelis bus pasmerktas merdėti. Sakiau ir sakysiu, kad savivalda turi būti arčiau žmogaus, tada bus gyvybingi regionai, mažės socialinė atskirtis, emigracija“, – tvirtino vienos labiausiai augančių Lietuvos savivaldybių vadovas.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...