PRENUMERATA KONTAKTAI
Kas apmoka imigrantų sąskaitas?
IQ Tema
Dirba sau. Ar Lietuvai?(Fotobanko nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 09 10 08:58

Užsieniečių baimės kaina gerokai didesnė už realius jų atvykimo kaštus. Ateityje pusiausvyra gali ir pasikeisti.

„Imigracijos teikiama nauda smarkiai nusveria jos kainą, o protinga imigracijos politika gali naudą dar labiau padidinti ir taip visai sumažinti kaštus“. Tokią žinutę laiške JAV prezidentui Donaldui Trumpui užpernai nusiuntė 1470 ekonomistų, iš kurių šeši – Nobelio premijos laureatai. „Dalis mūsų palaiko laisvosios rinkos idėjas, kiti remia didesnį vyriausybės vaidmenį, tačiau dėl kai kurių klausimų egzistuoja universalus sutarimas“, – taip apie imigraciją teigė laiško autoriai.

Sudėtinga tiksliai apskaičiuoti, kiek viešajam sektoriui kainuoja arba kokias pajamas valstybei sukuria imigrantai, tačiau manoma, kad atvykėliai mokesčių sumoka daugiau, nei gauna viešųjų paslaugų. Jie taip pat sustiprina senkančią darbo jėgą, užpildo spragas darbo rinkoje, dažnai būna išsilavinę ir svariai prisideda prie priimančiosios valstybės technologinio ir socialinio progreso.

Pyrago dalybos

Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose imigrantui iš kitų ES valstybių buvo suteikta daugiau viešųjų paslaugų, nei jis sumokėjo į šalies biudžetą. Švedijos Upsalos universiteto mokslininko Marcuso Östermano ir kolegų tyrimas rodo, kad šalyse, priskiriamose prie valstybės garantuojamos gerovės režimo (Lietuvoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje), valstybei vienas imigrantų iš ES namų ūkis per metus galėjo kainuoti 625 eurus. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad šiame regione tokių atvykėlių – itin mažai, o didžiąją dalį sudarantys užsieniečiai iš trečiųjų šalių valstybės biudžetą per metus papildo vidutiniškai 1135 eurais (vienas jų namų ūkis).

Tačiau skaičius galima interpretuoti įvairiai. IQ kalbintų pašnekovų teigimu, apskaičiuota imigranto našta ar nauda valstybei priklauso nuo to, kokie naudojami duomenys ir apibrėžtys.

Lietuvoje nėra ir tai vertinančių tyrimų, tad galima kalbėti nebent apie tai, ką imigrantai mūsų šalyje gauna ir ką patys į valstybės biudžetą įneša.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė IQ siūlo į Lietuvą atvykstančius imigrantus skaidyti į kelias grupes, nes joms taikomos skirtingos sąlygos, nevienodos ir socialinės garantijos. „Leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams priklauso ta pati pyrago dalis kaip ir vietos gyventojams, išskyrus, žinoma, tam tikras politines teises“, – aiškino pašnekovė.

Lietuvoje laikinai gyvenantys užsieniečiai, dažniausiai atvykę dirbti, turi tik nuo įmokų priklausančias socialines garantijas. Tad, pavyzdžiui, motinystės išmokos ar našlių pašalpos jiems neskiriamos. „Su vizomis į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai privalo turėti sveikatos draudimą, jokių kitų išmokų jie negauna“, – sakė A. Sipavičienė.

Socialinė parama nevilioja

Prieglobsčio prašytojai mūsų šaliai kainuoja, tačiau A. Sipavičienė ragina į juos pažvelgti truputį kitaip: nuo persekiojimo ar konfliktų bėgantiems asmenims skiriamas apgyvendinimas, teisinė ir būtinoji medicininė pagalba, piniginė pašalpa, švietimo paslaugos nepilnamečiams, gavus prieglobstį – ir socialinės išmokos. „Bet visa tai ne migracija, o humanitarinė pagalba, kurią skirti mus skatina tarptautiniai įsipareigojimai“, – kalbėjo pašnekovė.

Tokių atvejų, kai užsieniečiai į Lietuvą atvyksta tik norėdami pasinaudoti socialinės rūpybos sistema ar dėl jos mūsų šalyje lieka, yra itin mažai. Praėjusių metų duomenimis, iš 486 į Lietuvą perkeltų pabėgėlių liko vos 142. Tam didžiausią įtaką esą daro menkas šalies ekonominis ir socialinis patrauklumas. „Dosnias socialinės apsaugos sistemas sukūrusios valstybės sulaukia daug tokio pobūdžio imigrantų, – tvirtino Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika. – Žinoma, svarstymų į tą pusę būta ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, siūlymas Lietuvoje nemokamai gydyti Ukrainos ir Baltarusijos pensininkus, kuris, mano nuomone, nėra teisingas Lietuvos piliečių atžvilgiu, nes mes nuolat keliame klausimus, kaip kompensuoti socialinės sistemos išlaidas.“

Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą atvykstantys imigrantai – dažniausiai jauni, išsilavinimą jau įgiję, darbštūs vyrai, neturintys šeimos arba palikę ją namie. Tad atvejai, kai reikia pasirūpinti tiek jų pačių, tiek jų vaikų švietimu, reti. „Darbo imigrantų indėlis didesnis nei tai, ką jie gauna“, – sakė A. Sipavičienė.

Daugiau nematomų problemų kelia nelegalūs imigrantai. Vien 2018 m. Lietuvoje buvo sulaikyta, įpareigota išvykti, grąžinta arba išsiųsta daugiau kaip 2500 užsieniečių. Socialinei sistemai jie nekainuoja, bet mokesčių mokėtojams reikia padengti jų sulaikymo, laikymo ir išsiuntimo išlaidas. Negana to, A. Sipavičienės teigimu, jų darbas šešėlyje dempinguoja atlyginimus, kuria sąlygas prekybai žmonėmis ir nusikaltimams, gali destabilizuoti ekonomiką.

Toli nuo realybės

Kad ir į kurią pusę pakrypsta naudos svarstyklės, daugelio šalių visuomenės požiūris į imigrantus neigiamas. Paprastai vietos gyventojai įsivaizduoja, kad jų šalyje imigrantų kur kas daugiau, nei yra iš tiesų. Didžiosios Britanijos nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro analitikai apskaičiavo, kad JAV realus imigrantų skaičius sudaro apie 10 proc. visų gyventojų, tačiau amerikiečiai mano jų esant 36 proc. Italijoje imigrantų yra taip pat 10 proc. (manoma, kad trečdalis), o britai įsitikinę, kad imigrantai sudaro 31 proc. gyventojų, nors jų yra 13,4 proc. Taip pat manoma, kad imigrantai yra mažiau išsilavinę, daugiau jų neturi darbo ir skurdžiau gyvena, priklauso nuo valstybės paramos, nei yra realiai.

Tuo pasinaudodami politikai gali pastebimai keisti politinę darbotvarkę – britų savaitraštis „The Economist“ imigraciją yra pavadinęs „ko gero tinkamiausiai 2016 m. rinkimus apibrėžiančiu veiksniu“ JAV, įtaką dariusiu ir daugelyje pastarųjų rinkimų Europoje. Nors ir neužėmė pirmos vietos diskusijoje dėl Didžiosios Britanijos ateities ES, klausimas dėl imigracijos išlieka itin svarbus, britams bandant susitarti dėl tolesnių jų ir ES valstybių narių santykių.

Bandymų sutirštinti imigrantų pretenzijas į darbo vietas ar viešąsias paslaugas būta ir Lietuvoje: populistinės partijos mėgino nuteikti rinkėjus prieš ES sprendimą dalytis pabėgėlių išlaikymo naštą. Apie kvotas, ribojančias nekvalifikuotų darbo imigrantų srautus iš trečiųjų šalių, kalbama ir valdžios koridoriuose. Verslas tikina, kad reikia darbo jėgos, jau šiandien galinčios padėti didinti šalies konkurencingumą bei produktyvumą, padedančios kovoti su demografinėmis problemomis.

D. Burneika teigė, kad šalto proto kartais trūksta abiem pusėms. Tūkstančius imigrantų į Lietuvą prisikviesti siekiantis verslas neskaičiuoja išlaidų, kurias tokiu atveju gali patirti viešasis sektorius, ypač dėl nekontroliuojamos pigios darbo jėgos srautų. „Istorijos pavyzdžiai rodo, kad visuomenei primesti savo nuomonę ir apkaltinti vienu ar kitu dalyku gausesnę grupę taip pat nesunku“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad baimė – įgimta žmonių savybė ir ja lengva manipuliuoti.

Ateities iššūkis

Kai kurių ekonomistų teigimu, į šalį atvykstantys užsienio valstybių piliečiai didžiausią spaudimą kuria ne socialinės rūpybos, bet švietimo sistemai – reikia pasirūpinti jų vaikais. D. Burneika sutinka, kad šiam teiginiui pagrindo yra, tačiau Lietuvoje tokios problemos šiuo metu neturime.

Kartu jis pabrėžė, kad Lietuvoje sukurta tam reikalinga infrastruktūra: „Švietimo sistema visą laiką buvo tautiškai liberali – savo mokyklas turi rusai, lenkai, veikia tarptautinių anglakalbių, prancūzakalbių mokyklų.“ Be to, švietimo sistema pritaikyta gerokai didesniam vaikų skaičiui, nei šiuo metu jų yra šalyje.

Daugiau problemų ir ateityje Lietuvai kels dabartinė emigracijos banga, kuri atsiris atgal. „Didelė dalis žmonių į Lietuvą grįš, kai išeis į pensiją“, – įsitikinęs D. Burneika. Gali nutikti taip, kad dėl nepastovaus ar nelegalaus darbo tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, nemokėtų mokesčių jie neturės sukaupę pakankamai lėšų pragyventi, taip pat socialinio draudimo.

„Viena vertus, galėsime sakyti, kad jie neužsidirbo, tad ir išlaikyti nereikia, bet taip nebus grynai iš žmogiškų paskatų – tai mūsų piliečiai, juos reikės gydyti, prižiūrėti, galbūt mokėti jiems didesnes pensijas, pašalpas“, – sakė pašnekovas. Tai, jo teigimu, ateityje gali tapti rimta problema ir itin sunkia našta viešiesiems šalies finansams.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...