PRENUMERATA KONTAKTAI
Kaip vištiena turtingajame pasaulyje tapo populiariausia mėsa
The Economist
Mėsos karalius (Pixabay nuotr.)
The Economist
2019 03 15 13:29

Iš 30 mlrd. ūkiuose auginamų gyvulių ir paukščių šiandien 23 mlrd. – vištos

Pietryčių Anglija. Paukštininkystės ūkyje netoli Kolčesterio tūkstančiai viščiukų tupi ant savo išmatų krūvos. Vištidę išvalys tik po to, kai visi paukščiai iškeliaus į skerdyklą, tad dabar jie gyvena deginami amoniako, ant kūnų sunkiai auga plunksnos. Taip ir skerdyklos nesulaukusių paukščių kūnuose knibžda skruzdėlės ir lervos. Vištininkystė – purvinas verslas, bet pelningas. EBPO šalyse kiaulienos ir jautienos vartojimas nuo 1990 m. nekinta, o vištienos – išaugo 70 proc. (žr. 1 grafiką).

Žmonės sušlamščia tiek vištienos, kad iš 30 mlrd. ūkiuose auginamų gyvulių ir paukščių vištos šiandien sudaro 23 mlrd. Carys Bennett iš Lesterio universiteto su kolegomis neseniai paskelbė darbą, kuriame suskaičiavo, kad bendra ūkiuose auginamų vištų masė yra didesnė už visų kitų planetos paukščių kartu sudėjus. Londone, maždaug 80 kilometrų į Vakarus nuo Kolčesterio, gausu keptą vištieną siūlančių kioskų. Daugelis iškabose naudoja JAV valstijų pavadinimus, įskaitant Kanzasą ir Montaną, ką ir kalbėti apie Kentukį. Bet moksleiviams ir vakaro pramogautojams keisti pavadinimai nė motais, o ir maisto kilme jie per daug nesirūpina.

Kodėl turėtų? Vištiena – pigi ir skani. Svaras (kiek mažiau kaip pusė kilogramo) vištienos JAV šiandien kainuoja 1,92 JAV dolerio – 1,71 dolerio mažiau nei 1960 m. (atsižvelgiant į infliaciją). Svaras jautienos atpigo 1,17 JAV dolerio ir dabar kainuoja 5,8.

Pigios vištienos mėgėjai turi dėkoti selekcijai. XX a. 5-ajame dešimtmetyje JAV pradėjo rengti ūkininkų konkursus „Rytojaus viščiukai“. Kaip rašė vienas to meto laikraštis, buvo siekiama, jog „vienas paukštis būtų pakankamai stambus ir jo užtektų visai šeimai, kad viščiuko krūtinėlė būtų pakankamai didelė kepsniams iš jos pjaustyti, o kulšys – tokios, kad smulkų kaulelį suptų daugybė tamsios sultingos mėsos sluoksnių, ir kaina už viską būtų mažesnė, o ne didesnė.“ Rezultatas – šis tas panašaus į šių dienų broilerį.

Vėliau viščiukai tik didėjo. Martinas Zuidhofas su kolegomis iš Albertos universiteto atliko tyrimą, kuriame palygino selekcijos rezultatus 1957, 1978 ir 2005 m. Autoriai nustatė, kad vidutiniškai 56 dienų viščiukai svėrė atitinkamai 0,9, 1,8 ir 4,2 kilogramo (žr. 2 grafiką). Kadangi vieną didelį paukštį galima užauginti efektyviau nei du mažesnius, ūkininkams kilogramui vištienos užauginti šiandien pakanka 1,3 kilogramo grūdų, o 1985 m. reikėjo 2,5 kilogramo.

Intensyviai naudojant antibiotikus ūkininkams nebereikia per daug nerimauti dėl vištų sveikatos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą paukščiai daugiausia auginti nedideliuose sklypuose. Ūkininkai laikė vištas kiaušiniams, o per senas kiaušiniams dėti parduodavo mėsai. Atsiradus profilaktikai ūkininkai viščiukus gali laikyti tokiomis sąlygomis, kad anuomet būtų atrodę jie laikomi neįmanomoje ankštumoje ir purve. Tankiau sukišti paukščiai beveik nejuda, todėl jiems reikia mažiau lesalo.

Ūkininkams pasitarnavo ir tai, kad vištiena laikoma sveiku maistu. XX a. 9-ajame dešimtmetyje gydytojai nerimavo, kad per daug jautienos ir kiaulienos valgantys žmonės suvartoja daug sočiųjų riebalų, anuomet laikytų didinančiais širdies ligų riziką. Vėliau baimės neliko, bet yra naujų įrodymų, kad valgant raudoną mėsą gali išaugti tikimybė susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. O štai įvaizdis, kad paukštiena – sveika, kol kas nepajudinamas.

Kojos ir plunksnos

Vištieną pamėgo ne tik išrankūs vakariečiai. Augant pajamoms skurdesnėse šalyse šios mėsos paklausa auga dar sparčiau. Todėl šiandien vištiena – mėsa, kuria pasaulyje prekiaujama plačiausiai. Iš ekonominės perspektyvos viščiukas – tikra automobilio priešybė: auga kaip vienas kūnas, bet didžiausia vertė gaunama išnarsčius dalimis.

Vakariečiai labiau mėgsta liesą, baltą mėsą, o Azijoje ir Afrikoje daugeliui skanesnė tamsi mėsa, įskaitant blauzdeles ir šlauneles. Polinkius atspindi vietos kainos: JAV už krūtinėlę mokama 88 proc. daugiau nei už šlauneles, Indonezijoje – 12 proc. mažiau. Dar ryškiau skiriasi viščiukų kojų kaina. Dažnam vakariečiui bjauru net pagalvoti, kad galima valgyti vištos kojas, bet jų rasi ne viename Pietų Kinijos regionų patiekale. Šiandien Kinija kasmet importuoja 300 tūkst. tonų „fenikso nagų“.

Prekybą kelia įvairių šalių specializacija skirtingose srityse. JAV ir Brazilija, dvi didžiausios vištienos eksportuotojos pasaulyje, pasižymi milžinišku žemės ūkiu ir tonomis augina pašarus, sudarančius pagrindinę paukštininkystės sąnaudų dalį. Tailandas ir Kinija dominuoja perdirbtos mėsos rinkoje, kuriai reikia pigios, kvalifikuotos darbo jėgos. Rusija ir Ukraina anksčiau pagal grynuosius rodiklius buvo vištienos importuotojos, o šiandien, išaugus tenykštei grūdų pramonei, tapo eksportuotojomis.

Užsienyje prekiaujantiems mėsos augintojams kyla įvairi rizika. Prekybos derybose vištiena dažnai – karšta tema. Kinija 2010 m. apmuitino paukštieną iš JAV, o 2015 m., netrukus po paukščių gripo epidemijos, apskritai uždraudė ją importuoti. Sektoriaus stebėtojai nemato daug vilčių, kad draudimas bus atšauktas, tad JAV ūkininkams teks nusivilti, nes jie mielai už 20 mlrd. kasmet užauginamų viščiukų kojų gautų daugiau, o dabar jas tenka parduoti kaip pašarą.

1997 m. ES analogiškai uždraudė importuoti chloro tirpalu plaunamą vištieną iš JAV, nes nerimaujama, kad dėl to ūkiuose galimi žemesni higienos standartai. Ginčai dėl tokios vištienos buvo kliūtis derantis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kurios JAV ir ES taip ir nepasirašė. Kai kurie britai būgštauja, kad jų šaliai išstojus iš ES ir siekiant prekybos susitarimo su JAV gali tekti sutikti su tokios vištienos importu.

Nors vištienos gausa – naudinga vartotojams, kovojantiems už gyvūnų teises neramu, kad mėsos pramonė mažina sąnaudas neatsižvelgdama į viščiukų gerovę. Pasak Vicky Bond iš gyvūnų teisių grupės „Humane League“, dabartiniai viščiukų matmenys sukelia baisiausias bėdas. Broilerių krūtinės raumenys tokie dideli, kad kaulai nepritaikyti jiems atlaikyti, todėl viščiukai sunkiai vaikšto. Kolčesteryje jie į žmones beveik nereaguoja, todėl primena zombius. Šiuolaikinių viščiukų apimtis tokia, kad dėl raumenų masės jie negali poruotis (vadinasi, apie romantiką jie gali galvoti tik rimtai pabadavę).

Iš dalies pasistengus už gyvūnų teises kovojančioms labdaros organizacijoms, iš dalies iki įperkamo lygio atpigus mėsai, daugiau vartotojų nusiteikę mokėti už geresnėmis sąlygomis augintų paukščių mėsą. Populiarėja laisvėje ir ekologiškai auginti viščiukai, skirtingai nei dauguma broilerių, galintys vaikščioti lauke. Nyderlandų visuomenė neseniai taip pasipiktino milžiniškų plofkip (pažodžiui – „sprogęs viščiukas“) auginimu, kad mažmenininkai masiškai perėjo prie lėčiau augančių veislių. 2015 m. plofkip olandų rinkoje sudarė apie 60 proc., o 2017 m. – tik 5 proc. Jungtinėje Karalystėje laisvėje auginamų vištų kiaušinių jau parduodama daugiau nei laikomų narvuose.

Sunerimusi dėl gyvulių ir paukščių sveikatos, ES priėmė bene griežčiausius gyvūnų gerovės įstatymus pasaulyje. Antai nuo 2012 m. draudžiama auginti dedekles bateriniuose narvuose. JAV išmušti įstatymų bazės reformas sunkiau, ypač federalinių. Gyvūnų teisių aktyvistai apgailestauja, kad šalies kongresinė sistema suteikia neproporcingą svorį kaimiškoms valstijoms. Vis dėlto pernai lapkritį įvyko nors ir reta, bet reikšminga permaina valstijų lygmeniu, Kalifornijos gyventojams pritarus 12 pasiūlymui (Proposition 12), kuriuo bus uždrausta prekiauti kiauliena, veršiena ir kiaušiniais iš narvuose laikomų gyvūnų, tad dabar valstijos įstatymai artimi taikomiems ES. Permaina aktuali visiems mėsos augintojams, kurie nori savo produkcija prekiauti didžiausioje JAV valstijoje, ir tai juos spaudžia pradėti ūkininkauti kitaip.

Bendrovės į susirūpinimą gyvūnų gerove reagavo labiau nei įstatymų leidėjai. Pastaraisiais metais aktyvistai daug pasiekė pagrasinę įmonėms, kad paskelbs ne pačias gražiausias nuotraukas ir vaizdo įrašus, kaip auginamas būsimas maistas. Grupės „Open Philanthropy Project“, kuri finansuoja kovojančius už gyvūnų teises, tyrime nustatyta, kad surengtos akcijos daugiau kaip 200 amerikiečių įmonių – įskaitant „McDonald’s“, „Burger King“ ir „Walmart“ – paskatino nuo 2015 m. nebepirkti bateriniuose narvuose laikomų vištų kiaušinių.

Išsirito idėja

Todėl ūkininkai vis labiau domisi, kaip pagerinti paukščių gyvenimo sąlygas. Richardas Swartzentruberis turi dvi vištides Grinvude, nedideliame Delavero mieste. „Perdue Farms“, kuriai jis tiekia paukštieną, apskritai nebenaudoja antibiotikų. R. Swartzentruberio vištidės su daug langų ir durų, kurios esant geram orui atveriamos į aptvertą pievą. Žinoma, yra nemalonių niuansų: viščiukams gal ir patinka sutūpti medžiuose, bet tuo naudojasi ir vanagai. Vištidėse, kad viščiukams būtų smagiau, pridėta šieno ryšulių, medinių dėžių ir plastikinių platformų. Jo pastangas labdaros organizacija „Global Animal Partnership“ įvertino geros ūkininkavimo praktikos sertifikatu.

Maisto saugą tyrinėjantis mokslininkas Bruceas Stewartas-Brownas iš „Perdue Farms“ sakė, kad jo įmonė mielai daugiau viščiukų augintų ekologiškai. Bet galimybes tiekti ekologišką, geresnėmis sąlygomis užaugintą mėsą varžo rinkos jėgos, nes teisiškai privalomas pašaras yra nepigus. Gal ir daugiau žmonių mielai sumokės daugiau už ekologiškus arba laisvėje augintų gyvūnų produktus, bet dauguma vis dar renkasi tai, kas pigiausia. Be to, nors auga susidomėjimas vegetarizmu ir veganizmu, apklausos neparodo, kad turtingojo pasaulio gyventojai masiškai pereina prie žolėdžių dietos. Žmonėms gal ir smagu išbandyti augalinę mitybą, bet labiausiai jiems patinka vištiena.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...