PRENUMERATA KONTAKTAI
Ką palies „Facebook“ ketinimai sukurti pasaulinę skaitmeninę valiutą
The Economist
Logotipas, kurį netrukus žinos visi (Scanpix nuotr.)
The Economist
2019 07 05 09:49

Libra gali viską apversti aukštyn kojomis, įskaitant patį socialinį tinklą

Sukūrus pasaulinę skaitmeninę valiutą pervesti pinigus į bet kurį planetos kampelį būtų ne sunkiau, nei parašyti žinutę. Neliktų rinkliavų, vėlavimo, kitų pinigų judėjimą varžančių kliūčių. Mažiau išsivysčiusių šalių gyventojams galėtų atsiverti finansų sistema, atsirastų būdas sunkiai uždirbtus pinigus apsaugoti nuo nevaldomos infliacijos. Tai galėtų paskatinti finansų srities inovacijas, panašiai kaip nutiko su internetu ir elektroninėmis paslaugomis.

Trumpai tariant, būtent tai birželio 18 d. žadėjo „Facebook“, per metus planuojanti pristatyti naują valiutą, kuriai davė senovinio Romos masės vieneto – libros – pavadinimą, daugelyje romanų kalbų reiškiantį „svaras“. „Facebook“ žarstė tokius madingus žodžius kaip „kriptografinis“ ir „blokų grandinė“, neatsispyrusi Silicio slėnio banalybėms teigė, kad jos misija – „įgalinti milijardus žmonių“. Užsidirbti pinigų ar geriau įsitvirtinti rinkoje, matyt, antraeilės reikšmės dalykai.

Nors daug tuščiažodžiavimo, sumanymas turi rimtą komercinį potencialą, bet gali būti ir rimtų problemų. Jei kiekvienas iš 2,4 mlrd. feisbuko naudotojų bent dalį santaupų konvertuotų į libras, valiuta plačiai paplistų. O masiškai naudojama ją išleidusiam subjektui galėtų suteikti neregėtų galių. Nebyliai pripažindama dėl netinkamo naudotojų duomenų tvarkymo, pakantumo dezinformacijos sklaidai ir kitų nuodėmių sumenkusį įvaizdį politikos formuotojų, naudotojų ir galimų partnerių (nors ne investuotojų) akyse, „Facebook“ libros valdymą nori perduoti konsorciumui, kurį sudarys nusipelnę finansų, technologijų ir nevyriausybinių organizacijų sektorių veikėjai. Galimas reikšmingas poveikis pasaulinei finansų sistemai. „Facebook“ verslui taip pat.

Jei realus projektas veiks kaip bandomieji modeliai, pirkti, parduoti, turėti, pervesti ir gauti libras bus vieni juokai. Tam galima naudoti „Facebook Messenger“ programėlę ar kitą jai priklausančią pranešimų paslaugą ir socialinį tinklą „WhatsApp“, o kitąmet – ir atskirą programėlę.

Kol kas viskas gerai pažįstama. Amerikiečiai jau dabar gali atsiskaityti per „Messenger“. „WhatsApp“ bando panašią funkciją Indijoje. Bet tai vienos valstybės teritorija apsiribojančios paslaugos, o naudotojams būtina turėti banko sąskaitą. Tokios tarptautinius pervedimus siūlančios finansinių technologijų įmonės kaip „TransferWise“, pervesdamos 200 JAV dolerių pasiima 4–5 proc. – trečdaliu mažiau nei „Western Union“. Bet libra bus daug pigesnė ir nereikės banko sąskaitų – labiau bitkoinas nei „Venmo“.

Tik, skirtingai nei bitkoinais ir kitomis kriptovaliutomis, operacijos libromis truks kelias sekundes, o ne minutes, ir beveik už dyką, o ne už kelis dolerius. Pirmosiomis dienomis sistema turėtų aptarnauti tūkstantį operacijų per sekundę, vėliau – dar daugiau (bitkoinų atveju per sekundę apdorojama ne daugiau kaip septynios operacijos). Virtualios monetos bus perkamos už realius pinigus, kurie papildys valiutą palaikantį rezervą. Tai turėtų apsaugoti nuo didžiulių kainos svyravimų dėl spekuliacijų.

Jei viskas veiks, libra, nors ir netiesiogiai, gali „Facebook“ atnešti daug pinigų. Nominalūs mokesčiai už operacijas daug pajamų neduotų.

Bet dėl librų „Facebook“ veikiausiai galėtų imti daugiau už internetinius skelbimus, nes būtų galima greičiau ir paprasčiau įsigyti reklamuojamus produktus. Tai galėtų būti naujas duomenų šaltinis tikslinėms reklamoms vietoj naudotojų informacijos, kurios „Facebook“ atsisakys labiau pabrėždama privatumą, kaip kovo mėnesį sakė Markas Zuckerbergas. „Facebook“ gali pavyti itin populiarią mokėjimus ir kitas paslaugas siūlančią kinų programėlę „WeChat“, kurios užmojus užsienyje pristabdė kinų ir amerikiečių prekybos karas.

Techniškai ir finansiškai „Facebook“ turbūt gali savarankiškai įgyvendinti tokį ambicingą sumanymą. Bet politiškai – ne. Amoralumo jos kultūroje mažiau nei pirmaisiais metais, kai buvo siekiama „greitai suktis ir viską laužyti“, bet tik šlakeliu. Atsargūs vartotojai gali nuspręsti nepatikėti pinigų socialiniam tinklui, iš kurio dar visai neseniai jų asmens duomenys tekėjo į kairę ir į dešinę. Jei vartotojai nesusidomės, prekiautojai vargu ar norės naudoti valiutą, kad ir kokių patogumų ji siūlytų.

Taigi formuojamas libros konsorciumas. Ženevoje steigiama asociacija kontrolę iš „Facebook“ perims, kai niekas dar nebus išleidęs nė vienos libros, ir administruos rezervus tvirta valiuta. „Facebook“ pritraukė 28 būsimus steigiančiuosius narius iš planuotų 100. Visi turi lygias balso teises ir valdo atskirą monetas leidžiančios decentralizuotos sistemos mazgą. Tai finansų bendrovės („Visa“, „Stripe“), internetinės tarnybos („Spotify“, „Uber“), kriptovaliutų piniginės („Anchorage“, „Coinbase“), rizikos kapitalistai („Andreessen Horowitz“, „Union Square Ventures“), labdaros organizacijos („Kiva“, „Mercy Corps“). Bankų kol kas nėra. Kitaip tariant, ne libertarinė alternatyva esamai finansų sistemai, bet jos papildymas.

Kad anksčiau jau sulaužytas pažadas atskirti socialinius ir finansinius duomenis atrodytų patikimiau, „Facebook“ įsteigė filialą „Calibra“, kuris rūpinsis su libra susijusiomis paslaugomis programėlėse. „Apple“ ar „Google“ neturėtų trukdyti. Neįmanoma įsivaizduoti, kad iš programėlių parduotuvių jos išmestų „Messenger“ ir „WhatsApp“, o vėliau kitus į atvirojo kodo projektą „Facebook“ kviečiamus teikėjus, kaip išgujo kitus kriptovaliutų pasiūlymus, iš kurių dauguma buvo aferos.

Norėdamas įsukti librą, konsorciumas mokės prekiautojams, kad naująja valiuta mokantiems klientams pasiūlytų nuolaidų. Tai bus finansuojama iš vienkartinio 10 mln. JAV dolerių mokesčio, kiekvienos narės sumokamo už vietą prie stalo. „Facebook“ norėtų, kad galiausiai bet kas, ne tik konsorciumas, galėtų generuoti libras, pervesti jas, siūlyti šios valiutos „blokų grandinės“ (kriptovaliutų žargonu taip vadinama duomenų bazė, pagal kurią nustatoma, kas kam priklauso) pagrindu teikiamas paslaugas. Tada libra virstų bitkoinu, tik be nemalonių ypatumų ir libertarizmo.

Tvirta valiuta

Kai projekte tiek daug judančių detalių, daug kas gali nepavykti. Nors „Facebook“ teigia turinti veikiantį prototipą, technologija neišbandyta. Skeptikai abejoja, ar 100 mazgų sistema, ką ir kalbėti apie didesnę, sugebės apdoroti tūkstančius operacijų per sekundę. Įsilaužėliai turbūt jau trina rankas.

Reikia nepamiršti ir konsorciumo dinamikos. „Facebook“ turės įrodyti likusiems 99 libros konsorciumo nariams, kad iš tiesų yra pasiruošusi atsisakyti kontrolės. Bet svarbiems sprendimams reikia dviejų trečdalių daugumos pritarimo, todėl kas nors turi pasirūpinti, kad ginčai ilgai nesitęstų. Informacinių technologijų istorijoje gausu iniciatyvų, neatlaikiusių vidinių konfliktų svorio.

Politinės kliūtys gali būti didžiausios. Atrodo, kad „Facebook“ tarėsi su reguliuotojais. Skaitmenines pinigines siūlantys subjektai turės laikytis nacionalinių taisyklių, pavyzdžiui, dėl pinigų plovimo. Į „Messenger“ ir „WhatsApp“ integruota ir iš pradžių pagrindine pinigine tapusi „Calibra“ būtinai sukels nerimą dėl pavojaus konkurencijai. Augant valiutos mastui ir decentralizacijai nerimas gali atslūgti, bet jį pakeis nerimas dėl finansinio stabilumo.

Taigi libros sėkmė anaiptol negarantuota. Tačiau net ir šnipšto atveju ji gali duoti naudos, nes siūlo variantą, kaip vieną dieną būtų galima valdyti patį „Facebook“ tinklą. Pagrindinė Libros asociacijos užduotis – prižiūrėti blokų grandinę, kad, pavyzdžiui, „Calibra“ neturėtų privilegijų ją pasiekti. Kai kurie stebėtojai pareiškė, kad iš naudotojų, reklamuotojų, duomenų apsaugos inspekcijų ir kitų sričių atstovų galima suburti analogišką „Facebook“ asociaciją. Ji galėtų prižiūrėti „socialinį grafą“, kuriame sužymėti visi „Facebook“ naudotojai ir juos siejantys ryšiai, ir garantuoti „Facebook“ naudotojų teisę skelbti turinį kitame socialiniame tinkle, ir atvirkščiai.

Išryškėjus „Facebook“ įtakai pasaulio įvykiams (nuo kišimosi į rinkimus JAV iki genocido Mianmare) vis garsiau reikalaujama atitinkamos „Facebook“ konstitucijos. M. Zuckerbergui toks mąstymas nesvetimas. 2009 m. feisbuko naudotojams buvo leista balsuoti įvedant svarbius privatumo politikos pakeitimus, bet po keleto metų eksperimento su pasauline demokratija atsisakyta. Pernai M. Zuckerbergas pranešė, kad „Facebook“ nori iš nepriklausomų ekspertų suburti „turinio tikrinimo tarybą“, jo žodžiais, savotišką „aukščiausiąjį teismą“, kuris priimtų „paskutinį sprendimą, kokie žodžiai yra priimtini“.

Paklausus, ar libra galėtų būti pavyzdžiu „Facebook“, už projektą atsakingas Davidas Marcusas atsakė, kad tai „pilnametystės momentas, kai pripažįstame, kad kai ko neturėtume kontroliuoti – ir radikalus nukrypimas nuo tradicinių veiklos būdų“. Galbūt. Bet įvedus kontrolės ir pusiausvyros mechanizmus „Facebook“ pelningumas beveik neabejotinai smuktų. Būtų ironiška, jei nuo naujos skaitmeninės valiutos prasidėtų „Facebook“ pinigų kalimo dienų galas.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...