PRENUMERATA KONTAKTAI
J. Kieferis: „Verslas turi įrankius keisti ateitį“
Kava su IQ
Kotryna Tamkutė
2019 07 12 02:26

Verslas turi siekti tvaraus ir socialiai atsakingo modelio, įsitikinęs Švedijos tvaraus ir atsakingo verslo ambasadorius Jakobas Kieferis. IQ apžvalgininkę Kotryną Tamkutę jis tikino, kad tai – itin svarbus elementas, galintis padėti išlaikyti konkurencingumą.

– Tvaraus verslo sąvoka – anokia naujiena. Viena esminių jo idėjų – investuotojų atskaitomybė aplinkai, kurioje veikia. Kaip verslas ją priima ir kaip reaguoja į pokalbį apie savo indėlį į darnų vystymąsi?

– Nėra sudėtinga su verslu kalbėtis apie tvarų vystymąsi. Kita vertus, nesunku pastebėti – tai, kaip kiekvienas apibūdiname pačią sąvoką, neretai skiriasi. Vieni tai supranta, kaip labdarą ar socialinę paramą.

Savo ruožtu mes siekiame kalbėti ne apie tai. Mums svarbu užtikrinti, kad verslas integraliai dirbtų su socialiniais skauduliais. Juk neužtenka vien tik pasodinti medžio ar duoti pinigų skurstantiesiems. Mes kalbame apie siekį savo veiklos rėmuose įgyvendinti pokyčius ir daryti tai atsakingai.

Verslininkai patys ateina pas mus, jie nori su mumis kalbėtis apie tvarų vystymąsi, aptarti, kaip kartu galime siekti pokyčių, įsitraukia net aukščiausi kompanijų vadovai. Apskritai, aš manau, kad per pastaruosius kelerius metus stebėjome susidomėjimo tvariu verslu sprogimą. Tam didelę įtaką turėjo klimato kaitos procesai ir tvaraus vystymosi tikslų iškėlimas.

– Tai reiškia, kad verslo tikslas turėtų neabejotinai būti žmogaus teisių gynimas?

– Bent jau pagarba joms. Žmogaus teises saugoti turėtų valstybė, ji saugo savo piliečius ir tokia jos pareiga. Tačiau verslas turi gerbti žmogaus teises ne tik deklaratyviai.

Jo pareiga yra užtikrinti, kad, pavyzdžiui, nelaimės darbo vietoje atveju būtų efektyviai reaguojama, taipogi būtų  numatyti kompensacijos būdai tiems, kurie nukentėjo.

– Turint galvoje aktyvų domėjimąsi tvaraus verslo galimybėmis, kokius sėkmės istorijos elementus įvardintumėte?

– Jei pažvelgtumėme į šiandienos verslą, pamatytumėme, kad jis gana sėkmingai tvarkosi su sunkumais savo pasiūlos grandinėje. Problemų yra mažiau tiek darbo santykių kokybės , tiek lygybės prasme, daugelyje sferų yra žengiama tik pirmyn. Tad vienos sėkmės istorijos neįvardinčiau, į pasiekimus verta žiūrėti bendrame kontekste.

Siekiant išlikti konkurencingais ir laimėti konkurencinę kovą, svarbu remtis šiais principais. Pasižiūrėkime į transporto sektorių. Mes turime „Scania“, „Volvo“ įmones, kurios susiduria su dideliais iššūkiais siekiant tvarių sprendimų automobilių pramonėje. Ir nors keliuose vis dar važinėja jų pagamintos mašinos, kuriuos naudoja benziną ir dyzeliną, tačiau šios įmonės taipogi yra vienos inovatyviausių siekiant sukurti aplinką tausojančius automobilius, pavyzdžiui, elektrinius. Taigi aš manau, kad šiandien mes stebime fundamentalius pokyčius verslo veikimo srityje.

– Įsipareigojusios siekti tvaraus vystymosi tikslų valstybės ir kompanijos, apie tai turi teikti ataskaitas, tai yra informuoti visuomenę, kaip joms sekasi įgyvendinti pokyčius. Kaip užtikrinti, kad šis procesas vyktų sklandžiai ir tikslingai?

– ES taisyklės numato, kad tos kompanijos, kurios įdarbina daugiau kaip 500 žmonių, privalo teikti tokias ataskaitas. Mes šią kartelę nuleidome iki 250. Tai reiškia, kad jei įmonėje dirba daugiau kaip 250 žmonių, turi būti ne tik laikomasi tvaraus vystymosi tikslų, bet ir apie tai pranešama.

Ataskaitos apie tvarumą reiškia, kad yra laikomasi tarptautiniu mastu pripažįstamų taisyklių, kurios apima žmogaus teisių, darbo rinkos, aplinkos, šešėlinės ekonomikos, korupcijos sritis, apliekant galimybę aptarti ir tvaraus vystymosi tikslus. Tai reiškia, kad negalima tiesiog ištraukti iš konteksto vieno iš tvaraus vystymosi tikslų ir tvirtinti, kad tavo veiksmai yra tvarūs. Priešingai – reikia turėti galvoje rizikas, kurias jie gali sukelti, ir holistinį požiūrį į juos.

Kai kurioms kompanijoms tai itin sudėtinga užduotis ne tik dėl jų dydžio. Neretais atvejais sunku nustatyti, kuriame taške prasideda jų atsakomybė. Pavyzdžiui, jei įmonė importuoja plieną iš Kinijos, kaip užtikrinti, kad jis išgaunamas saugiu ir tvariu būdu. Šiandien kompanijos bando atsakyti į šiuos klausimus, tačiau tai padaryti sunku.

Mes savo ruožtu ieškome būdų, kaip jas palyginti ir vėlgi atrasti priemones, padedančias eiti tvaraus vystymosi keliu.

– Ar galima palyginti, kuris – viešasis ar privatus – sektorius deda daugiau pastangų įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus?

– Manau, kad palyginti galima, tačiau svarbu suprasti, kad dėl tvaraus vystymosi tikslų tarptautinėje arenoje derybų keliu susitarė valstybės. Jų vyriausybės nusistatė tikslus ir ties jais pasirašė.

Dabar mes esame įgyvendinimo stadijoje. Šioje vietoje vyriausybės gali priimti įstatymus, tačiau tam, kad juos iš tikrųjų pasiektume, reikia nepamiršti inovacijų. Jas neretai atneša verslas – varomoji viso to dalis. Juk jei norime išspręsti sveikatos problemas, turime žvelgti į mediciną, jei norime išvalyti vandenynus, turime ieškoti būdų, kaip tai padaryti, jei norime naudoti švarią energetiką, turime atsisakyti anglies. Tam yra reikalingas bendradarbiavimas su verslu.

Šiandien mes žinome, kad verslas iš tiesų gali panaudoti savo žinojimą tam, kad keistų ateitį.

– Žinojimas, apie kurį kalbate, tikriausiai svarbus ne tik verslui? Ką turite galvoje?

– Kiekvienas mūsų gali itin susidomėti kažkokiu dalyku, pavyzdžiui, gyvūnų teisėmis, veganizmu ir panašiai. Tačiau tikrasis problemos išmanymas tuo neapsiriboja.

Tarkime, kad norime kuo daugiau naudoti biokuro. Tačiau, ar tikrai žinome, ką tai reiškia? Kokį poveikį tai turės gamtai ir visai ekosistemai? Ar nebus taip, kad biokuras nepatenkins visų mūsų poreikių?

Kad tai suprastume, į pagalbą turi pasitelkti mokslą, jo žinias, išsilavinusius žmones ir visą energiją išnaudoti tam, kad kuo daugiau investuotumėme į tvarumą.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...