PRENUMERATA KONTAKTAI
Įšaldytas konfliktas: šį klausimą jau seniai buvo galima išspręsti ir pamiršti
IQ Tema
Aukščiau tik dangus (Fotobanko nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 10 16 12:46

Lenkų tautinė mažuma turi priekaištų Lietuvai, tačiau jų problemos politikams rūpi tik prieš rinkimus

Lietuvoje lenkai yra didžiausia tautinė mažuma, sudaranti 5,6 proc. visų gyventojų. Ji bene vienintelė tautinė bendruomenė, turinti realią politinę galią ginti savo teises. Tačiau dar 2000 m. ratifikuotoje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje išvardytos teisės vis dar neperkeltos į nacionalinę teisę. Tai apkartina Lietuvos ir Lenkijos santykius, vietos lenkų politiniai lyderiai apie problemas aštriai kalba, bet patys neskuba jų spręsti.

Tarp reikalavimų, kuriuos Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) pateikė derybose dėl koalicinės sutarties su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nebuvo nė vieno apie tautinių mažumų padėtį šalyje. Tautinių mažumų įstatymą vidaus reikalų ministrės postą gavusi LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė vadino „ne pirmos būtinybės“ klausimu. Jį priėmus būtų galima reglamentuoti tautinės mažumos lūkesčius, įtvirtinti jai svarbių švietimo, rinkimų, asmenvardžių rašybos, dvikalbių lentelių ir kitų klausimų reguliavimą.

Tautinių mažumų įstatymas Lietuvoje iki šiol nepriimtas, nes tam trūksta politinės valios, priėmimą apsunkina specialiai kuriami alternatyvūs teisės aktų projektai, įsitikinęs Lietuvos lenkų teisininkų sąjungos pirmininkas Gžegožas Saksonas: „Šiuo metu nėra tikslo teikti pasiūlymus ar tobulinti įstatymo projektą, nes neaišku, kuriai institucijai ar ministerijai yra pavesta parengti įstatymo projektą. Blogiausia tai, kad nėra tikslo stengtis, nes ryžto ir noro jį priimti mes nematome.“ Kita vertus, tokie klausimai kaip originali asmenvardžių rašyba tampa svarbūs ne tik lenkams – tai aktualu už užsieniečių ištekėjusioms lietuvėms, kurios į asmens dokumentus negali įrašyti savo ir vaikų pavardžių.

„Juridinis asmuo šiandien Lietuvoje turi daugiau teisių nei fizinis, – tvirtino G. Saksonas ir paminėjo tokius įmonių pavadinimus kaip „Maxima“ ar „Swedbank“, kurių registravimas ir vartojimas nekelia jokių problemų. – Šį klausimą jau seniai buvo galima išspręsti ir pamiršti, o ne rodyti provincialų mąstymą.“

Ką veikia V. Tomaševskis?

Būtent pamiršti ir negirdimi dažnai sako besijaučiantys Lietuvoje gyvenantys lenkai. Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė IQ pripažino, kad tam tikras uždarumo laipsnis egzistuoja lenkų, lietuvių bendruomenėse, lenkų tautinė mažuma yra menkai integruota į šalies visuomeninį gyvenimą. Tačiau pridūrė, kad ji turi visas galimybes nevaržomai dalyvauti valstybės gyvenime. Jau trečią kadenciją iš eilės LLRA-KŠS vadovas Valdemaras Tomaševskis renkamas į Europos Parlamentą, jo kolegos ką tik buvo patvirtinti naujai suformuotos Vyriausybės vidaus reikalų ir susisiekimo ministrais, buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pataria prezidentui Gitanui Nausėdai. Lenkų bendruomenės nariai sudaro valdančiąsias daugumas Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse ir joms vadovauja. Turi savo atstovus aštuoniose kitose savivaldybėse.

Paklausti, kodėl toks iš pažiūros platus atstovavimas neišsprendžia įsisenėjusių problemų, vieni Lietuvos lenkai pirštu beda į LLRA-KŠS: populiarumą ne tik tarp vietos tautiečių norinti išlaikyti partija lankstosi vietos rusų tautinei mažumai ir perima Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ idėjines nuostatas. Atstovavimo lenkams monopolį savo rankose sutelkusiam V. Tomaševskiui naudingas nesibaigiantis konfliktas, prieš kiekvienus rinkimus sutelkiantis elektoratą. Kitomis partijomis lenkų tautinė bendruomenė irgi nepasitiki, nes šios tautinių mažumų problemas prisimena tik prieš rinkimus.

O jų yra. Itin skaudžiai sopa švietimo srityje. V. Montvydaitė teigė, kad nerimą kelia lenkiškose mokyklose besimokančių ir valstybinius brandos egzaminus laikančių moksleivių lietuvių kalbos žinios. Tarptautiniuose tyrimuose dalyvavusių mokinių, besimokančių lenkų kalba, rezultatų vidurkis yra daug žemesnis nei besimokančių lietuvių ir rusų kalbomis. 2017 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai rodo, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą aukštesniais balais išlaiko didesnė dalis besimokančiųjų lietuvių nei tautinių mažumų (lenkų ar rusų) kalbomis. „Siekiant situaciją keisti, vertėtų atsižvelgti į pačios lenkų tautinės mažumos interesus, geriau paruošti mokytojus, tobulinti mokymo programas nuo pirmųjų klasių“, – įsitikinusi V. Montvydaitė.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...