PRENUMERATA KONTAKTAI
Iš kur vėjas papūs: grėsmės svarbiausiems pasaulio ūkiams
Verslas
Pasaulio ūkio kryptis? (Scanpix nuotr.)
IQ
2019 09 30 15:00

Netylant kalboms apie galimą recesiją, pasaulio šalys fiksuoja lėtėjančias apsukas.

Vokietija

Berlynas (Pixabay nuotr,)

Tradiciškai eksportu paremtai ekonomikai pasaulinis prekybos sulėtėjimas atsiliepia itin skaudžiai. Per antrą ketvirtį šalies BVP sumažėjo 0,1 proc., ir metinis BVP augimas susitraukė iki 0,4 proc. Tai daugiausia siejama su JAV ir Kinijos prekybos karais bei mažėjančia automobilių paklausa.

Ženklai rodo, kad ir trečio ketvirčio rezultatai Vokietijoje nebus labai pozityvūs. Pramonės atstovai nusiteikę niūriai, bet paslaugų sektorius turėtų laikytis kiek geriau. Nors pagrindiniai rodikliai yra neigiami, namų ūkiai ir viešasis sektorius išleidžia daugiau, o valdžia kol kas nemato reikalo imtis skatinamųjų priemonių ir tikisi, kad metų pabaigoje pavyks išlaikyti nedidelį augimą.

Prancūzija

Paryžius (Pixabay nuotr,)

Antras pagal dydį euro zonos ūkis laikosi kiek geriau nei Vokietija. Tiesa, antro ketvirčio rezultatai nemaloniai nustebino – prieaugis tesiekė 0,2 proc., nors ir ankstesnė prognozė buvo kukli – 0,3 proc. Visgi, skirtingai nei Vokietija, Prancūzija yra mažiau jautri tarptautinei prekybai ir daugiau remiasi vidaus paklausa. Taip pat šalis mažiau priklausoma ir nuo gamybos – finansų bendrovės UBS duomenimis, Vokietijoje gamyba sugeneruoja 25 proc. BVP, kai Prancūzijoje – apie 15 proc. Ji kartu su investicijomis bei padidėjusiomis viešosiomis išlaidomis ir skatino šį augimą. Pramonė laikosi silpnai ir nerimaujama, kad tai gali užkrėsti kitus šalies ekonomikos sektorius.

Po kelis mėnesius trukusių „geltonųjų liemenių“ protestų šalies premjeras Emmanuelis Macronas pažadėjo nurėžti mokesčius. Skaičiuojama, kad šių paskatų vertė siektų net 17 mlrd. eurų.

Italija

Roma (Pixabay nuotr,)

Trečias pagal dydį, bet pirmas pagal problemų mastą euro zonos ūkis. Italijos skolos lygis yra antras didžiausias po Graikijos – daugiau nei 130 proc. šalies BVP (2,62 trln. eurų). Šalį kankina ir politinis nestabilumas. Rugpjūtį žlugo dviejų populistinių jėgų – „Penkių žvaigždučių“ judėjimo ir „Lygos“ koalicija. Tiesa, naujoji vyriausybė laikoma palankesne ES politkai.

ES laukia pirminio 2020-ųjų Italijos biudžeto varianto ir spaudžia sumažinti skolą ir laikytis fiskalinės drausmės – jei to padaryti nepavyks, gresia baudos. Ekonomika irgi atrodo silpnoka. Italijos centrinio banko duomenimis, pramonės produkcija antrą ketvirtį susitraukė 0,7 proc., palyginti su pirmaisiais trimis mėnesiais.

Japonija

Tokijas (Pixabay nuotr,)

Tekančios Saulės šalyje nuotaikos ne tokios niūrios. Jau trečią ketvirtį iš eilės ekonomika kilo. Tai daugiausia lėmė vidaus vartojimas ir verslo investicijos. Tiesa, daugiausia dėl sumenkusio eksporto ekonomika augo lėčiau nei praėjusį ketvirtį. Per ketvirtį trečias didžiausias pasaulio ūkis paaugo 0,4 proc.

Spalio 1 d. šalyje nuo 8 iki 10 proc. bus padidintas vartojimo mokestis ir tai gali smarkiai paveikti vidaus vartojimą, kuris ilgą laiką buvo ūkio augimo variklis. Tikimasi, kad vartojimas didės ir trečią ketvirtį, nes japonai leis daugiau pinigų prieš pakeliant mokestį.

Pasauliniai iššūkiai, tokie kaip Kinijos ekonomikos sulėtėjimas, taip pat graso Japonijai. Iš dalies dėl to antrą ketvirtį Japonijos eksportas sumažėjo 0,1 proc., o rugpjūtis buvo devintas mėnuo iš eilės, kai krito eksportas.

JAV

Niujorkas (Pixabay nuotr,)

Galimos krizės signalai yra nevienareikšmiai. Vartojimas rugpjūtį augo, nors ir kukliai. Nedarbo rodiklis JAV ir toliau išlieka vienas mažiausių per pastaruosius 50 metų (3,7 proc.), o darbdaviai kas mėnesį pasiūlo apie 160 tūkst. naujų darbų. Blogesnės žinios ateina iš pramonės sektoriaus – pasak analitikos bendrovės „IHS Markit“, gamybos rinka atsigręžia į 2009 m. rugsėjo rodiklius. Prognozuojama, kad JAV augimas šiais metais turėtų siekti 2,3 proc. BVP ir 2,1 proc. 2020-aisiais.

Susirūpinęs dėl ekonomikos būklės Federalinis rezervų bankas liepą pirmą kartą per dešimtmetį sumažino palūkanų normas. Rugsėjį tai buvo padaryta dar kartą.

Labai didelį svorį šioje situacijoje įgyja besitęsiantis prekybos karas su Kinija. Mėginama nuspėti galimus tolesnių ribojimų padarinius. „Morgan Stanley“ prognozuoja, kad, jei JAV pakeltų tarifus visoms importo prekėms iš Kinijos 4–6 mėnesiams, ir Kinija imtųsi atsakomųjų priemonių, šalies ekonomika jau po trijų ketvirčių patektų į recesiją.

2019 fiskalinių metų biudžeto deficitas rugpjūtį peržengė 1 mlrd. JAV dolerių ribą. Tai didžiausias jo lygis per pastaruosius septynerius metus.

Kinija

Šanchajus (Pixabay nuotr,)

Įtaka antrajai prekybos konflikto pusei irgi nėra iki galo aiški, nes oficiali Kinijos statistika, kaip ne kartą pabrėžė ekspertai, gali būti kiek pagražinta.

Visgi antrą ketvirtį Kinijos metinis BVP prieaugis sumažėjo nuo 6,4 iki 6,2 proc., ir D. Trumpas netruko tai susieti su savo protekcionistine politika. Per pastaruosius tris mėnesius Kinijos pademonstruotas ekonomikos augimo rodiklis buvo prasčiausias nuo 1992 m.

Pramonės produkcijos augimas siekia 4,8 proc. – tai atrodo nemažai, tačiau Kinijos kontekste šis skaičius reiškia 30 metų žemumas.

Išlaikyti konkurencingumą gali padėti silpnas juanis, kuris rugpjūčio pabaigoje JAV dolerio atžvilgiu pasiekė 11 metų žemumas.

Visgi Kinija turi problemų ne tik dėl JAV vykdomos politikos, tačiau ir dėl savo skolų. Tiek įmonės, tiek vartotojai ilgą laiką skolinosi itin gausiai ir šiandien bankai yra užversti skolomis, kurios nebus grąžintos.

Jungtinė Karalystė

Londonas (Pixabay nuotr,)

Kaip ir Italijos atveju, Jungtinės Karalystės ekonomikai įtaką daro politika. Skirtingai nei Italijai, salynui numatyta konkreti galimo ekonominio lūžio data – spalio 31 d., kai šalis pasitrauks iš ES. Manoma, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas nesibodėtų „Brexito“ be susitarimo, o tai galėtų būti pragaištinga, nes bus suardyta dalis įprastų tiekimo grandinių ir verslo ryšių.

Svaras sterlingų taip pat reaguoja į politinius įvykius. Vasarą nusileido prie euro ir sukėlė spėlionių, kad su šiuo susilygins, bet, sumažėjus abejonių dėl kietojo „Brexito“, jo vertė vėl pakilo.

Per antrą ketvirtį Jungtinės Karalystės BVP susitraukė 0,2 proc. Pastarąjį kartą toks įvykis užfiksuotas 2012 m. žiemą. Anglijos banko atstovai teigia, kad ir šį ketvirtį Didžioji Britanija stagnuos. Tiesa, yra ir šiek tiek paguodžiančių žinių – darbo rinka išlieka stipri, nedarbo lygis beveik rekordiškai mažas, o atlyginimai auga sparčiausiai per 11 metų.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...