PRENUMERATA KONTAKTAI
Imperijas statantis prancūzas – koks tas Vincentas Bolloré?
The Economist
Vincentas Bolloré (Scanpix nuotr.)
The Economist
2019 07 19 07:46

Narpliojame painų Prancūzijos magnato palikimą

Kas yra didžiausias Prancūzijos kapitalistas? Amerikiečiai pamanytų, kad šis klausimas – anekdoto pradžia. Tų, kurie į klausimą žiūri rimtai, pirštai nukryptų į Vincentą Bolloré, kuris beveik keturis dešimtmečius statė imperiją, aprėpiančią Afrikos uostus ir Prancūzijos vamzdynus, mokamą TV, elektromobilius, didžiausią pasaulyje muzikos leidėją ir daugybę kitokios veiklos.

Gegužės 29-ąją verslininkas, kuriam 67-eri, pasitraukė iš suraizgytos imperijos branduolio – „Bolloré SA“ – valdybos. Už Paryžiaus vykusiame metiniame akcininkų susirinkime jis pasiuntė paskutinį oro bučinį keliaklupsčiaujantiems akcininkams ir atsisveikindamas kiekvienam padovanojo po tris butelius vyno (iš „Bolloré“ vynuogyno).

Pasiekusi 23 mlrd. eurų prekybos apimtį ir turėdama 81 tūkst. darbuotojų pasaulyje „Bolloré“ grupė liudija, kad jos vadovas geba daryti verslą. Jo valdymą įvertinus blaiviau, atsiveria painus palikimas. Paaiškėja, kad magnatas – netobulas kapitalizmo pavyzdys. Jo įpėdiniams reikėtų pasimokyti.

Nors nuo 1822 m. biblijų ir cigarečių popierių gaminusį „Bolloré“ koncerną Bretanėje statė penkios kartos, Vincentas yra, kaip sako prancūzai, „un self-made man“ (žmogus, kuris viską pasiekė pats). 1981 m., dar nesulaukęs trisdešimties, jis sumokėjo porą frankų už šeimos koncerną, patekusį į rankas kreditoriams – tai donkichotiškas ėjimas būsimam investiciniam bankininkui.

Dinastines pramonines V. Bolloré ambicijas, kuriomis žavėjosi Prancūzijos verslo rateliai, netrukus papildė susižavėjimo nesulaukusios à l’américaine spekuliacijos vertybinių popierių biržoje siekiant numušti kainas. Jam nebūdinga paryžietiško verslo mandagi maniera ar nesibaigiantys kokteilių vakarėliai. Iš dalies jis – investuotojas aktyvistas, iš dalies – privataus kapitalo finansininkas, veikiantis nei vieno, nei kito per daug nemėgstančioje šalyje; verslo „piratas“, nusitaikęs į garbių įmonių akcijas, nedžiuginęs tas įmones valdančių šeimų. Dalis bendrovių pateko jam į rankas, pavyzdžiui, laivybos grupė, tapusi logistikos verslo, kuriam šiandien priklauso 16 konteinerių terminalų Afrikoje, pagrindu. Kitos, kaip antai statybos grupė „Bouygues“ ir mėlynakraujis bankas „Lazard“, įkalbėjo mažiau outré subjektus solidžiai primokėjus nupirkti jo dalį.

Nuobodžiam prancūziškam kapitalizmui nepamaišytų, kad jį supurtytų prašalaitis. Bet yra ir mažiau pagirtinų V. Bolloré nesiskaitymo su normomis atvejų. Visų pirma, jo prisilietimas nėra toks auksinis, kaip kai kurie aiškina. Kartais jis nusispjaudavo į šiuolaikinius organizacijų valdymo principus. Be to, verslininkas ir „Bolloré SA“ kaltinami korupcija, nors kaltinimus neigia.

Pradėkime nuo verslo. V. Bolloré yra iš tų rizikuojančių, kokių reikia kiekvienam ūkiui. Prieš 30 metų, vos joms pasirodžius biržoje, „Bolloré SA“ akcijų nusipirkę investuotojai pinigus susigrąžino keturiasdešimteriopai, palyginti su aštuoneriopa grąža geriausių Prancūzijos įmonių indekse CAC 40. Šiandien „Bolloré SA“ rinkos kapitalizacija – 12 mlrd. eurų. Ją supa 457 įmonių imperija. Elementariai sudėjus visų rinkos kapitalizaciją išeina beveik 70 mlrd. eurų. Trys pagrindiniai ramsčiai – logistika, baterijos ir žiniasklaida.

Sėkmingiausiai veikia logistikos ir vamzdynų verslas. Tai – uostai Afrikoje, kur „Bolloré SA“ teigia investavusi 4 mlrd. eurų, taip pat krovinių ekspedicijos atšaka, trys Afrikos geležinkelių koncesijos ir Prancūzijos naftos terminalai. Analitikai nurodo apie 8 mlrd. eurų vertę – maždaug pusė „Bolloré SA“ vertės, įskaitant skolą. Konkurencija išaugo, bet pelningumas išlieka neprastas.

Atrodo, kad pelną labiausiai atsvėrė nuostoliai, susiję su kitu statymu transporto srityje – naujo tipo ličio baterijomis, kurias sukūrė senąjį popieriaus verslą papildęs plastiko gamybos padalinys. Iš stambių klientų šiuo produktu naudojosi tik Paryžiaus dalijimosi automobiliais platforma „Autolib’“, valdyta „Bolloré“, bet pernai neatlaikė skolų naštos. Dabar baterijų gamybos padalinio akys nukrypo į elektrinius autobusus. Jo vertė turbūt siekia tik dešimtąją dalį į jį sukištų 3 mlrd. eurų.

Žiniasklaidos milžinės „Vivendi“ rezultatai nevienareikšmiški. „Bolloré SA“ valdo 26 proc. jos akcijų, kurių vertė – apie 8 mlrd. eurų. V. Bolloré grupės kontrolę perėmė 2014 m., taigi pasitvirtino seniai sklandę gandai, kad jis trokšta tapti žiniasklaidos magnatu. „Universal Music Group“, kurios vienintelė akcininkė – „Vivendi“, bet vadovai sėdi Kalifornijoje, puikiai laikosi, augant pajamoms iš srautinio tokių atlikėjų kaip Lady Gaga, U2 ir kitų žvaigždžių muzikos perdavimo. Manoma, kad 2014 m. jos buvusi 8 mlrd. JAV dolerių vertė šiandien jau siekia 30 mlrd. – maždaug kaip „Vivendi“ rinkos kapitalizacija. „Vivendi“ vertė per tą laiką ūgtelėjo tik 7 mlrd. eurų, nes kiti grupės padaliniai pasirodė prasčiau. „Netflix“ eroje „Canal+“ sunku išlaikyti Prancūzijos mokamos TV auditoriją, o „Havas“ neatrodo pakankamai didelė, kad viešųjų ryšių ir reklamos srityje pajėgtų konkuruoti su tokiomis varžovėmis kaip WPP ir „Omnicom“.

Daugiausia kainavo V. Bolloré plėtra Italijoje, siekiant sukurti Pietų Europos turinio ir platinimo milžinę. Nuo 2015–2016 m. „Vivendi“ bando perimti Silvio Berlusconi valdomo transliuotojo „Mediaset“ ir mobiliojo ryšio operatorės „Telecom Italia“ kontrolę. Statymai nebuvo sėkmingi: nuo to meto, kai V. Bolloré įsigijo jų dalį, „Mediaset“ akcijos atpigo ketvirčiu, o „Telecom Italia“ – beveik dviem trečdaliais. Nuo turimų „Telecom Italios“ akcijų vertės nubraukti 1,1 mlrd. eurų pernai iš esmės prarijo „Vivendi“ grynąjį pelną (kitų akcijų vertė augo). Kaip neseniai nurodė banko „Morgan Stanley“ analitikai, puiki muzikinė istorija, bet viršelis nepatrauklus.

Dėl nesėkmingų nuotykių „Bolloré SA“ pastaruosius penketą metų akcininkams nešė nuostolius, nors CAC 40 indekse užfiksuotas 40 proc. prieaugis. Tokia ta rizika, pagrįstai sakytų V. Bolloré gynėjai. Negali nesutikti. Bet viršelis nepatrauklus ir kitais aspektais.

Prieš „Bolloré“ organizacinę struktūrą (žr. diagramą) nublanktų net Bizantijos politinė sąranga. Centre – organizacijos mille-feuille, apimantis V. Bolloré su šeima valdomą įmonę, kuriai priklauso kontrolinis akcijų paketas bendrovės, kuri kontroliuoja didžiąją dalį kitos, ir t. t. Grupei priklauso ir realią veiklą vykdančios įmonės, įskaitant „Vivendi“. Toks modelis, kuris Prancūzijoje nėra unikalus, leidžia priimti smulkesnių investuotojų ir pagrindiniam akcininkui, šiuo atveju V. Bolloré, neprarasti kontrolės.

Iš kitų panašiai sluoksniuotų tortų V. Bolloré imperija išsiskiria tuo, kad smulkieji akcininkai dažnai yra kitos įmonės iš to paties torto. Bent dešimt bendrovių, kurių akcijų turi „Bolloré SA“, tiesiogiai ar netiesiogiai turi pagrindinės „Bolloré SA“ akcininkės „Financière de l’Odet“ ir pirminių jos įmonių akcijų. Kuriai nors bendrovei išmokėjus dividendus, pinigai pereina per kelias valdančiąsias įmones, kol galiausiai dalis jų grįžta į išmokėjusios bendrovės banko sąskaitą. Kelios valdančiosios įmonės kotiruojamos biržoje, bet ne mažiau kaip 90 proc. jų akcijų valdo įvairūs subjektai iš „Bolloré“ grupės.

Analitikai apie trečdalį „Bolloré SA“ rinkos vertės sieja su turimomis pirminių įmonių akcijomis, o pačios pirminės įmonės bendrai vertos apie 12 mlrd. eurų. Dėl to „Bolloré SA“ apskaitoje dedasi keisti dalykai. Krintant jos vertei (kaip pernai, kai nuo akcijų nusibraukė 24 proc.), smunka ir ją valdančių įmonių vertė. Kadangi pati „Bolloré SA“ turi jų akcijų, jai tenka tikslinti balansą ir pajamas, sumažinant vertę. Taip keičiasi rodikliai, pagal kuriuos skaičiuojama jos akcijų vertė, ir dėl jų smuktelėjimo reikia papildomų korekcijų. Akcijoms brangstant tenka tikslinti į didesnę pusę.

2015 m. rizikos draudimo fondas „Muddy Waters“, kurio specializacija – sunkiai perprantamos įmonės, pareiškė, kad šioji rokoko stiliaus imperija per daug sudėtinga ir modeliuoti nepakanka ekselio skaičiuoklės. Analitikai ir investuotojai, kuriems užtenka kantrybės stebėti „Bolloré SA“, nesutaria dėl elementarių dalykų, pavyzdžiui, kas turi teisę į pelną, gaunamą iš pagrindą sudarančios veiklos.

Visuotinės pajamos

Dėl to sunku įvertinti „Bolloré“ imperijos finansinę būklę. Grupė nurodo, kad jos grynoji skola sudaro 17 proc. nuo nuosavo kapitalo, ir tai labai geras rodiklis. Tačiau daroma prielaida, jog vienos struktūrai priklausančios įmonės skolas galima sumokėti iš kito subjekto pinigų. „Bolloré SA“ apskaita apima visą (daug didesnės) „Vivendi“ apskaitą, o ne tik jai priklausančią dalį, t. y. 26 proc. Tai visiškai legali konsolidacija, nes „Bolloré SA“ kontroliuoja „Vivendi“, bet teisę į „Vivendi“ pinigų srautus ji turėtų tik kaip 26 proc., o ne 100 proc. akcijų savininkė.

Trūksta informacijos, kaip organizacinėje struktūroje pasiskirsčiusios skolos („Bolloré“ teigimu, visos valdančiosios įmonės turi pinigų). Pierre’as Yvesas Gauthier iš tyrimus vykdančios „AlphaValue“ kalbėjo, kad struktūrai „kilo įtemptos padėties grėsmė“. 2018 m. pabaigoje bendroji skola siekė 10,3 mlrd. eurų, o pinigų atsargos – 4,8 mlrd. eurų, tad padėtis atrodo normali. Pajamos prieš palūkanas, mokesčius, nuvertėjimą ir amortizaciją pernai buvo arti 1 mlrd. eurų, dar nepridėjus „Vivendi“ pajamų. Beveik struktūros viršuje esančios „Omnium“ ataskaitose piešiamas visai kitoks vaizdas. Jose konsoliduojami grupės rezultatai, bet iš esmės neįtraukiamos su tarpusavio akcijų nuosavybe susijusios kilpos. Remiantis šiomis ataskaitomis, 2018 m. pabaigoje grynoji skola siekė 5,6 mlrd. eurų, o nuosavas kapitalas (neįskaitant išorinių asmenų turimų dalių) – tik 482 mln. eurų, taigi skolos lygis – daugiau nei 1000 proc. nuo kapitalo.

Tokį skolų balansą galima palaikyti tik tol, kol į sistemą plaukia pinigai. Dalis stebėtojų spėja, kad būtent dėl to V. Bolloré gviešiasi vis stambesnių įmonių, pasižyminčių vis didesniu balansu, tokių kaip „Vivendi“. Ši bendrovė generuoja didelius pinigų srautus parduodama turtą, sukauptą po nelemto pasišvaistymo perkant šio amžiaus pradžioje. Vadovaujant V. Bolloré, „Vivendi“ dosniai mokėjo dividendus, kurie padėjo padengti skolas, susidariusias V. Bolloré sumokėjus už „Vivendi“ perėmimą. Dabar svarstoma parduoti iki pusės „Universal“. Tokiu atveju „Bolloré“ iš „Vivendi“ gautų net 8 mlrd. JAV dolerių.

Kritikai, kuriems neramu, kad „Vivendi“ reikalai tvarkomi siekiant naudos V. Bolloré, o ne kitiems jos akcininkams, tokias machinacijas mini kaip įrodymą. Kai 2017 m. birželį „Vivendi“ iš „Bolloré“ įmonių įsigijo 59 proc. „Havas“ akcijų, 2,3 mlrd. grynųjų eurų iš „Vivendi“ sąskaitos persikraustė į „Bolloré“ subjektų, kuriems tuo metu priklausė apie 20 proc. „Vivendi“ akcijų, kasas.

Analitikai suabejojo tiek sandorio pagrįstumu, tiek kaina. Nepriklausomi ekspertai smerkia vis prastesnį „Vivendi“ valdymą (panašėjantį į „Bolloré SA“).

Kiti padaliniai sudomino teisėsaugą. 2018 m. balandį V. Bolloré, kitiems „Bolloré“ vadovams, o vėliau ir „Bolloré SA“ pareikšti pirminiai baudžiamieji kaltinimai dėl korupcijos Toge ir Gvinėjoje. Tyrimą vykdantys Prancūzijos teisėjai įtaria, kad tų valstybių rinkimų kampanijose dirbo specialiai pasiųsti „Havas“ viešosios nuomonės ekspertai. Kaltinimuose nurodoma, kad didžiąją dalį sąskaitos apmokėjo būtent „Bolloré“ įmonės, o ne paslaugas gavę politikai. („Bolloré“ teigia mokėjusi už realiai atliktą darbą.) Po atitinkamų politikų pergalės „Bolloré SA“ esą sėkmingai išplėtojo verslą. Nustačius, kad V. Bolloré, tąkart trumpam sulaikytas apklausti, yra kaltas, jam gali grėsti laisvės atėmimas. V. Bolloré, „Bolloré SA“ ir kiti vadovai kaltinimus neigia.

Daug „Bolloré“ veiklos (uostų, transliacijų) priklauso nuo geros vyriausybių valios. Afrikoje V. Bolloré ir jo įmonės palaiko glaudžius ryšius su esamais ir buvusiais politikais. „Jis – draugas. Aš šališkas draugams. Ir ką?“ – 2016 m. duodamas interviu „Le Monde“ sakė Gvinėjos prezidentas Alpha Condé. „Bolloré SA“ rinko žmones iš buvusių Prancūzijos ministrų, šnipų ir kitų grandų, dažnai turinčių painių verslo ryšių su buvusiomis šalies kolonijomis. Pasak kritikų, savo TV kanaluose ir spaudoje V. Bolloré pakreipia reportažus jo verslo interesams svarbių politikų naudai.

V. Bolloré palaiko artimus ryšius ir su Prancūzijos valdžia. 2007 m. laimėjęs prezidento rinkimus, Nicolas Sarkozy atostogavo V. Bolloré jachtoje. „Pažįstu Vincentą Bolloré 20 metų“, – anuomet aiškino N. Sarkozy. V. Bolloré sūnus Yannickas dabartinį prezidentą Emmanuelį Macroną vadina „draugu“. Pats V. Bolloré esą lobistinėmis priemonėmis siekęs, kad Prancūzijos valstybė neatsisakytų jai priklausančių 3 proc. „Vivendi“ akcijų.

V. Bolloré ir „Bolloré SA“ neigia, jog tai netinkami ryšiai. Kalbant apie organizacijos valdymą, V. Bolloré rato žmonės aiškina, kad jis nepatinka tik anglosaksams, o Europa džiaugiasi šeimos grupėmis kaip ilgalaikėmis investuotojomis, kurių horizontas neapsiriboja ketvirčio uždarbiu. V. Bolloré neslepia, kad vieną dieną vairą perims „Bolloré SA“ valdybai vadovaujantis sūnus Cyrille’as, kuriam 33-eji, arba „Vivendi“ valdybai vadovaujantis Yannickas, kuriam 39-eri (trečias sūnus šiuo verslu neužsiima, o jaunesnė duktė eina žemesnes pareigas).

Nors patriarchas pasitraukė iš „Bolloré SA“ valdybos, jis tebėra tikrasis bosas. Visoje mille-feuille jis iki šiol turi pareigų ir įtakos. Jo nurodymų tebeklausoma ir „Bolloré“, ir „Vivendi“. Daug metų verslininkas žada, kad visų pareigų atsisakys 2022 m., kai jam sukaks 70, o šeimos verslui – 200 metų. Keletui „Bolloré“ investuotojų neramu, kad neišbandytiems sūnums toli iki tėvo pasiekimų. Prisimenant, kaip prieštaringai valdė V. Bolloré, kitiems gali atrodyti, kad tai pranašumas.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...