PRENUMERATA KONTAKTAI
H. McEntee: „ES tapo taikos Airijoje garantija“
Kava su IQ
Helena McEntee (Scanpix nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 05 09 13:50

„Brexitas“ nesukuria nė vieno laimėtojo, tik pralaimėtojus, įsitikinusi Airijos Europos reikalų valstybės ministrė Helena McEntee. IQ apžvalgininkė Kotryna Tamkutė domėjosi, kokių iššūkių Airijai kelia didžiosios kaimynės kaprizai ir kodėl airiai vis tiek remia narystę ES.

– Airija ne savo valia tapo šalimi, kurią, išskyrus pačią Didžiąją Britaniją, labiausiai palietė „Brexitas“. Kaip tam ruošiatės?

– Dar prieš referendumą, kuriame Didžioji Britanija nusprendė palikti Bendriją, Airijos vyriausybė ėmėsi analizuoti galimus scenarijus. Esu tikra, kad tuo metu niekas nemanė, kad tai gali nutikti, tačiau žinoti, kokių neigiamų padarinių „Brexitas“ turės Airijai, ir numatyti, kaip ateityje plėtotųsi šalių bendradarbiavimas bei derybos, reikėjo nedelsiant. Svarbiausias aspektas, į kurį atkreipėme dėmesį, buvo susijęs su „Didžiojo penktadienio“ susitarimu, užtikrinusiu taiką šalies šiaurėje.

Airijos ir Didžiosios Britanijos narystė ES leido įtvirtinti nematomą sieną – apsaugoti piliečių teises abiejose pusėse ir pašalinti nesutarimų šaknis. Svarstant Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES sąlygas, reikia turėti galvoje ir abi valstybes jungiančią elektros, turizmo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių infrastruktūrą. Ilgus metus tarpusavyje kovojančioms bendruomenėms suartinti skirtos didžiulės tiek valstybių, tiek ES investicijos, sukurta ne viena institucija.

Antras prioritetas – piliečių teisių ir susikurto gyvenimo būdo apsauga. Ypač svarbus ekonomikos aspektas. Ne paslaptis, kad mūsų šalies žemės ūkio pramonė itin priklausoma nuo Didžiosios Britanijos. Nuostolių dėl „Brexito“ patiriame jau dabar, tačiau būtent žemės ūkis ateityje gali nukentėti labiausiai. Todėl siekiame susitarti dėl pereinamojo laikotarpio, kuris leistų verslui ir gyventojams pasiruošti tam, kas jų laukia už kampo.

Taip pat ypač svarbu užtikrinti, kad Airija liktų Europos širdyje, kad mūsų santykiai su kitomis valstybėmis narėmis nebūtų paveikti. Todėl „Didžiojo penktadienio“ susitarimo laikymasis, nematomos sienos išsaugojimas, ekonomikos plėtra, piliečių teisių ir mūsų vietos Europoje užtikrinimas – Airijos prioritetai.

– Kokiomis nuotaikomis gyvena airiai? Kaip jie reaguoja į „Brexitą“?

– Airijos gyventojai norėtų, kad referendumo rezultatai būtų buvę priešingi. Mums dabar sunku: Didžiosios Britanijos gyventojai yra mūsų artimiausi kaimynai, sąjungininkai, draugai, šeimos nariai. Su jais dirbome ilgus metus. Mus sieja tradicijos, tais pačiais metais įstojome į ES, kurioje kartu nuveikti pavyko tikrai nemažai. Airiai labai palaiko savo šalies narystę ES, tad britų pasirinkimas liūdina.

Kita vertus, airiai gerbia tokį sprendimą. Mūsų užduotis yra išsaugoti bendruomenių bendradarbiavimą ir padaryti viską, ką galime geriausio. Svarbu ir tai, kad netoli Šiaurės Airijos sienos gyvenantys piliečiai atsimena, kokio dydžio žala padaryta per tris dešimtmečius vykusias kovas – tuo metu žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Jie nenori, kad visa tai pasikartotų.

– Kokie Airijos ir Didžiosios Britanijos santykiai projektuojami po „Brexito“? Kokią įtaką jiems padarytų kietojo „Brexito“ pasirinkimas?

– Užtikrinti, kad sprendimas tenkintų visas puses, yra sudėtinga. Neretai mes sunkiai suprantame, ko siekia pati Didžioji Britanija. Manau, kad už pasitraukimą iš ES britai balsavo iki galo nesuprasdami, kokių padarinių tai turės. Jie buvo apakinti pažadų, kurie taip ir nenugulė į aiškų pasitraukimo planą. Procesai sudėtingi, mes matome augantį nusivylimą. Tačiau kol kas tai yra viskas, ką turime.

– Ar galime kalbėti apie Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš ES laimėtojus ir pralaimėtojus? Į kurią poziciją stoja Airija?

– Šioje situacijoje nėra nė vieno laimėtojo. Nemanau, kad padėtis apskritai kam nors yra gera. Ji nieko gero neduoda nei Didžiajai Britanijai, nei Airijai, nei kitoms ES šalims. Nors poveikis valstybėms bus skirtingas, bendra nauda sumažės visoms. Esu įsitikinusi, kad ES be Didžiosios Britanijos bus silpnesnė. Jos indėlis itin reikšmingas.

Airija priversta labiau atsiverti pasauliui, diversifikuoti rinkas ir plėsti horizontus. Praėjusiais metais mūsų vyriausybė pradėjo iniciatyvą „Globali Airija 2025“. Jos tikslas – du kartus padidinti šalies plėtrą pasauliniu mastu, siekti išeiti už Europos ribų, kurti naujas ambasadas, santykius dar neatrastose valstybėse. Investuojame į savo agentūras visame pasaulyje, dirbame su verslu ir jį remiame.

Kita vertus, svarbiausias šios strategijos elementas išlieka stiprinti mūsų santykius ES, atrasti erdves, kuriose galime pasiekti daugiau, sritis, į kurias mūsų žmonės galėtų aktyviau įsitraukti, peržiūrėti tai, ką jau pavyko padaryti. Didžioji Britanija vis dar yra to dalis. Tikimės ir toliau stiprinti mūsų ryšius.

– Kokios paramos Airija sulaukė iš ES valstybių narių? Į kokius svarbiausius iššūkius jos atkreipė dėmesį?

– Nuo pat pradžių deryboms vadovavo ES vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier. Su komanda jis numatė tris probleminius taškus, susijusius su susitarimu dėl išstojimo. Sąrašo viršuje buvo siekis užtikrinti Didžiojoje Britanijoje gyvenančių ES piliečių teises ir britų teises ES. Antras svarbus derybų dėmuo – finansai. Šiuo metu dar nėra pasibaigęs ES finansavimo etapas. Svarbu, kad jis būtų užbaigtas, nes struktūrinė parama apima nuo žemės ūkio politikos iki švietimo ir socialinių programų. Tai reiškia, kad Didžioji Britanija vis dar turi tam skirti lėšų. Paskutinis aspektas – jau ne kartą minėtas „Didžiojo penktadienio“ susitarimas ir Airiją nuo Didžiosios Britanijos skirianti nematoma siena. Mūsų norą išlaikyti taiką palaikė visos 26 valstybės narės. Tai mums ypač svarbu.

Iš karto po to, kai britai balsavo referendume dėl išstojimo iš ES, Bendrijos lyderiai susitiko Bratislavoje, Slovakijoje, ir sutarė, kad reikia laikytis vieniems kitų, kad Sąjunga turi būti stipresnė ir vieningesnė, nes priešingu atveju kils chaosas. ES yra vieninga, matome pastangas ją tokią išlaikyti.

– Apstu antraščių, skelbiančių, kad ir Airijai reikia palikti ES. Kiek tokios idėjos jūsų šalyje yra realios ir turinčios visuomenės paramą?

– Jei neklystu, lietuviai labiausiai iš visų ES šalių piliečių palaiko narystę Bendrijoje. Airiai šiame sąraše – antri. Mes šimtu procentų atsidavę Bendrijai, nors Airijai stojant į ES pusė mūsų populiacijos dar nebuvo gimusi. Visgi labai daug laiko skyrėme parodyti žmonėms, kaip mūsų šalis pasikeitė per narystės metus. Žinoma, nedidelė dalis gyventojų norėtų, kad Airija paliktų ES, tačiau net politinės partijos, kurios buvo laikomos euroskeptiškomis, kurios laidė kritikos strėles į Bendrijos vykdomą politiką, gerokai pasikeitė po referendumo Didžiojoje Britanijoje ir savo politiką perorientavo į ES.

Pastebime, kad nemaža dalis kritikos ES Airijoje iš tikrųjų ateina iš britų politikų. Atvykę į Airiją jie agituoja sekti Didžiosios Britanijos pėdomis. Tačiau, turėdama galvoje dabartinę šalies padėtį, nemanau, kad kas nors svarsto tokią galimybę.

– Dėl kokių priežasčių airiai taip stipriai palaiko šalies narystę ES?

– Tai lemia labai daug skirtingų vardiklių. ES tapo taikos Airijoje garantija, vėliau daug prisidėjo prie ekonomikos plėtros, socialinių ir aplinkos apsaugos iššūkių sprendimo.

Susitikimuose prašome žmonių pasakyti pirmus į galvą šaunančius žodžius, išgirdus sąvoką „Europos Sąjunga“. Dažniausiai minimi žodžiai yra „taika“, „solidarumas“, „bendradarbiavimas“, „gerovė“. Tačiau gyventojai suvokia ir tai, kad ES nėra tobula, ji keičiasi.

 

H. McEntee

2004–2007 m. Dublino universitete studijavo ekonomiką, politiką ir teisę, atkūrė Airijos centro dešinės partijos „Fine Gael“ jaunimo organizaciją.

2010 m. baigė žurnalistikos ir komunikacijos magistro studijas Griffitho aukštojoje mokykloje.

Iki 2012 m. dirbo tėvo, tuo metu Airijos parlamento nario, Shane’o McEntee padėjėja, po jo mirties laimėjo rinkimus ir užėmė jo vietą.

2016 m. buvo perrinkta į parlamentą, ėjo Psichikos sveikatos ir vyresnių žmonių reikalų valstybės ministro pareigas.

2017 m. buvo paskirta Airijos Europos reikalų valstybės ministre.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...