PRENUMERATA KONTAKTAI
Europos Komisija – prie starto linijos
Politika
Ryškėjantys EK kontūrai (Scanpix nuotr.)
Evaldas Labanauskas
specialiai IQ iš Briuselio (Belgija)
2019 10 11 19:28

Būsimųjų eurokomisarų laukia Europos Parlamento (EP) filtras. Ir tai nėra tik formalumas.

Jų yra 27, iš jų trylika moterų ir keturiolika vyrų. Jų amžiaus vidurkis – 56 metai, tiesa, vienam jų – tik 28-eri. Du iš jų yra buvę premjerai, 20 buvusių ministrų, vienuolika buvusių europarlamentarų, o aštuoni jau dirbo šį darbą. Įdomu, kad net paskui penkis iš jų velkasi tyrimų šleifas. „Ši komanda formuos Europos kursą...“ – pareiškė rugsėjo 10 d. išrinktoji Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, pristatydama savo komisarų komandą ir jų atsakomybes.

„Bendras vaizdas – neblogas. Gal naujų politikos žvaigždžių nelabai matyti – yra tęstinumas. Aštuoni žmonės iš senosios EK. Žinoma, moterų skaičius, lyčių pusiausvyra yra vienas ryškesnių akcentų. Bendras EK poravimas pagal iššūkius – irgi naujovė. O vienas pagrindinių dalykų – ji atspindi politinius pokyčius, vykusius per EP rinkimus. Dėmesys klimato kaitai, demokratijai, vertybėms, demografijai dabar geriau atsispindi EK struktūroje“, – naująją EK vertino ES politikos ekspertas dr. Klaudijus Maniokas.

Galių žaidimai – kamuolys EP pusėje

Bet naujosios EK laukia rimtas išbandymas EP – komisarų klausymai, o po to balsavimas dėl visos Komisijos. Ir europarlamentarai nėra nusiteikę draugiškai. Visų pirma, tai galių žaidimas tarp ES institucijų.

EP jau gavo riebų antausį, kai ES šalių vadovai neatsižvelgė į jo atstovus ir paskyrė savus kandidatus į EK pirmininkus bei kitus aukščiausius ES postus. Dabar kamuolys europarlamentarų pusėje.

Kita vertus, U. von der Leyen padarė tikriausiai viską, ką galėjo, kad pamalonintų pagrindines EP politines grupes. Sugebėjo įtvirtinti santykinę lyčių pusiausvyrą EK. Taip pat į jos komandą įtraukti visų politinių jėgų atstovai (devyni komisarai priskiriami Europos liaudies partijai (didžiausia frakcija EP); dešimt – Europos socialistams (antri didžiausi EP); šeši – „Atnaujinkime Europą“ (trečia pagal dydį grupė); vienas – Žaliųjų frakcijai / Europos laisvajam aljansui (ketvirtoji); vienas – Europos konservatoriams ir reformuotojams (šeštoji).

Ir visai nesvarbu, kad, tarkime, Lietuvos kandidatas Virginijus Sinkevičius, kaip ir jo partija Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nelabai daug bendro turi su Europos žaliaisiais, kurie ir patys linkę atsižegnoti nuo tokių bendražygių.

„Nors Europos žaliųjų partija neturi kandidato į EK narius, tikimės, kad ji bus „žalesnė“ nei ankstesnės. Tikimės, kad šiuo požiūriu V. Sinkevičius atliks tam tikrą vaidmenį“, – diplomatiškai pareiškė Europos žaliųjų atstovas Paulas Nolanas.

Užkliuvo portfelių pavadinimai

Vis dėlto bent jau Europos liaudies partija atrodo patenkinta nominuota EK.

„Labai didelių prieštaravimų nėra, nes U. von der Leyen yra mūsų atstovė ir perduoda mūsų politinės grupės matymą. Pasidžiaugta, kad trys pirmieji vicepirmininkai geriau subalansuoja atstovavimą politinėms grupėms. O Valdis Dombrovskis dar yra ir aukščiausias pareigūnas iš Rytų ir Centrinės Europos visoje ES struktūroje“, – kalbėjo europarlamentarė Rasa Juknevičienė apie nuotaikas jos Liaudies partijos grupėje.

Socialistai ir džiaugėsi, ir ne visai. Mat šalia pirmųjų (vykdomųjų) EK vicepirmininkų – socialdemokrato Franso Timmermanso ir liberalės Margrethe Vestager – atsirado tas pats latvis V. Dombrovskis, kuris priskiriamas, kaip ir EK pirmininkė U. von der Leyen, Liaudies partijai.

„Dvejopi dalykai: viena, pasidžiaugėme, kad turėsime nemažą įtaką kaip socialdemokratai, būsime didžiausia komisarų grupė. Be to, EK pirmininkės prisistatyme įtraukta daug socialinių dalykų, – apie savo socialistų grupę teigė europarlamentaras Juozas Olekas. – Kita vertus, buvo abejonių dėl portfelių struktūros – bus labai skirtingos įtakos.“

Kairiesiems dar labiau užkliuvo kai kurių komisarų portfelių pavadinimai.

„Atsirado naujų portfelių – kaip Europos gyvenimo būdo – neaišku, ką jų turėtojai darys, išskaidytos kitos sritys“, – diskusijas Žaliųjų grupėje nupasakojo europarlamentaras Bronis Ropė.

Graikui vicepirmininkui Margaričiui Schinui teko Europos gyvenimo būdo apsaugos postas, kurio pavadinimas interpretuotas kaip nacionalistiškas, nuteikiantis prieš migraciją, daugiakultūriškumą.

„Kliuvo M. Schinui, nes jo portfelis labai įdomiai apibrėžtas, kaip Europos gyvenimo būdo išlaikymas. Kai kas išskaitė, kad jis bus atsakingas už migraciją, ir suprato, kad pagrindinis jo tikslas bus stabdyti migraciją. Mes grupėje jautrūs šiai temai“, – teigė „Atnaujinkime Europą“ grupės narys, europarlamentaras Petras Auštrevičius.

U. von der Leyen netruko tviteryje paaiškinti, kas yra Europos gyvenimo būdas. „Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“, – citavo Lisabonos sutartį išrinktoji EK pirmininkė.

„Meskit į mane akmenį, kas be nuodėmės“

Bet šio tvyto europarlamentarams neužteko. Tuo labiau kad kai kurie kandidatai į EK narius kelia prieštaringus jausmus Briuselio burbule.

Vengras László Trócsányi net nepasiekė klausymų. EP Teisės komitetas atmetė jo kandidatūrą dėl galimo interesų konflikto. Užkliuvo dar 1991 m. įkurta jo teisinių paslaugų įmonė ir jos santykis su Vengrijos valdančiaisiais. L. Trócsányi buvo Vengrijos teisingumo ministras, kai šalis priėmė daug antidemokratiškų įstatymų.

Panašioje situacijoje galėjo atsidurti ir Lenkija, kai į EK pasiūlė Krzysztofą Szczerskį – Lenkijos prezidento kabineto vadovą, kuris laikomas vienu dabartinių Lenkijos valdančiųjų vanagų, skraidinančių šalį Vengrijos kryptimi. Bet U. von der Leyen užbėgo už akių ir pasiūlė lenkams „solidų“ žemės ūkio portfelį. K. Szczerskis atšaukė savo kandidatūrą, o jo vietą užėmė buvęs europarlamentas Januszas Wojciechowskis.

Tačiau iš maišo išlindo kita yla. Lenkijos kandidato veiklą tiria Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) – dėl lėšų kelionėms panaudojimo, kai jis buvo EP narys.

J. Wojciechowskis – ne vienintelis, patekęs į OLAF akiratį. Kai rugsėjo 10 d. pilnoje žurnalistų salėje EK pastate U. von der Leyen skelbė savo komandos portfelius, Prancūzijos kandidatė Sylvie Goulard turėjo eiti į nuovadą duoti parodymų. Rimtą vidaus rinkos portfelį gavusi S. Goulard įtariama netinkamai naudojusi EP išteklius – esą įdarbino žmones ir mokėjo jiems algą iš ES lėšų, nors jie dirbo partijai. Dėl šio tyrimo, kurį vis dar tęsia OLAF, ji atsistatydino iš Prancūzijos gynybos ministrų.

Skeletų savo spintose turi ir kiti kandidatai į Europos komisarus. Rumunė Rovana Plumb klausymų nepasiekė kaip ir Vengrijos kandidatas – EP Teisės komitetas pastebėjo milijono eurų paskolą, kurios kandidatė nedeklaravo, ir nubalsavo prieš ją.Kaltinimų dėl įtartinos veiklos einant Belgijos užsienio reikalų ministro pareigas sulaukė ir Didier Reyndersas, nominuotas teisingumo komisaru. Belgijoje pradėtas tyrimas dėl kaltinimų jam ėmus kyšius mainais į valstybės užsakymus.

„Žinia, egzistuoja nekaltumo prezumpcija. OLAF tyrimų nekomentuosiu, ji yra nepriklausoma tarnyba. Lauksime jos išvadų“, – į žurnalistų klausimą apie OLAF taikiklyje atsidūrusius kolegas atsakė U. von der Leyen po komandos pristatymo.

Ant ribos

O ir pati U. von der Leyen – ne šventoji. Vokietijoje atliekamas tyrimas dėl išorės konsultantų už didelius įkainius samdymo, kai ji buvo gynybos ministre. Taip pat daug klausimų kelia jos gebėjimai, turint omeny apverktiną Vokietijos kariuomenės būklę.

Net pirmosios dienos išrinktosios EK pirmininkės poste U. von der Leyen tapo rimtu autoriteto išbandymu. Ji prašė šalis nares atsiųsti du skirtingų lyčių kandidatus į EK, bet šį prašymą išgirdo tik Rumunija ir Portugalija. Ji aiškiai pareiškė, kad prioritetas – lyčių lygybė, bet ne visos valstybės skubėjo siūlyti moteris. Prancūzija („nes ji gali“) ir Italija (dėl vidinės politinės krizės) net praleido U. von der Leyen nurodytą terminą pateikti komisarų kandidatūras.

„Mano nuomonė nėra pasikeitusi tiek dėl U. von der Leyen, tiek dėl visos EK. Aš neįžiūriu, kad pati EK vadovė būtų pakankamai kompetentinga, tad ji negali vadovauti EK ir aš negaliu palaikyti visos Komisijos“, – kalbėjo europarlamentaras Stasys Jakeliūnas, kuris priklauso Žaliųjų grupei EP ir, kaip grupė buvo nusprendusi, liepą nepalaikė U. von der Leyen kandidatūros į EK pirmininkus.

Už U. von der Leyen tąkart balsavo 383, prieš – 327 europarlamentarai. Jai reikėjo surinkti 374 balsus iš 747, t. y. laimėjo tik 9 balsais.

EK pirmininkės laukia įtemptas spalis – kaip užsitikrinti EP paramą. EK nariai bus išklausomi EP komitetuose, atsakinguose už būsimas jų kompetencijos sritis („egzaminas“ truks apie 3 valandas). Tuomet kiekvienas komitetas rinksis į posėdį, kad įvertintų kandidato ekspertines žinias ir jų klausymo rezultatus, o šis įvertinimas bus išsiųstas EP pirmininkui. Tada visos sudėties EK turės pritarti EP.

Sėkmės, Ursula! (Scanpix nuotr.)

Kokia žodžio „žalias“ reikšmė?

Spalis bus karštas nominuotiems komisarams, tarp jų ir Lietuvos atstovui, gavusiam aplinkos ir vandenynų portfelį.

V. Sinkevičius tikriausiai tikėjosi daugiau, o ir paskelbus apie portfelį per Lietuvą nusirito nusivylimo banga. „Žmogus be patirties, be rimtos politinės paramos. Kažkas gerai pasakė – jis bus pavaduotojo pavaduotojas. Jis nepasistumdys su tais vilkais ir jam teks greito, paklusnaus vykdytojo vaidmuo, – prognozavo P. Auštrevičius. – Palyginti su kaimynais, mes gavome daug mažiau. Palyginkime su lenkais, estais (Kadri Simson nominuota energetikos komisare – IQ past.). Ką čia kalbėti...“

Gal net ciniškai atrodo, kai nieko per daug bendro su žaliaisiais neturintis kandidatas, Briuselyje išgarsėjęs gamtosaugininkų siaubu laikomo JAV prezidento Donaldo Trumpo kepuraite „Make America Great Again“, gauna aplinkosaugos postą.

„Nebuvo geresnių žaliųjų. Aišku, kad mūsų žalieji su Europos žaliaisiais ir Žaliųjų frakcija turi mažai ką bendro, bet jis vis tiek formaliai žaliasis. Tuo labiau kad jaunas, tai gali dar ir „pažaliuoti“, – teigė ES politikos ekspertas K. Maniokas.

„Trūksta kompetencijos. Yra ir moraliniai argumentai. Dėl nepalaikymo merginų, nukentėjusių nuo Seimo nario Mykolo Majausko, – kalbėjo S. Jakeliūnas apie komisaru nominuotą bendražygį iš LVŽS. – Tai paminėjau, nes Žaliųjų grupei moterų teisės, lygybė ir priekabiavimas yra aktualios temos. Tai irgi buvo išgirsta. Tai ir išdėsčiau.“

Tiesa, kiti europarlamentarai iš Lietuvos nebuvo tokie kritiški.

„Mes esame labai stipriai oponuojanti jėga Lietuvoje tai partijai, kuriai jis atstovauja, ir manome, kad ta partija nieko bendro neturi nei su žaliaisiais, nei su Europos žaliųjų ideologija. Bet jie yra nusprendę siūlyti kandidatą iš savų, tai iš tų savų V. Sinkevičius, ko gero, yra geriausias. Neblogas pasirinkimas. Ir aš prieš jį nieko tokio neturiu. Atvirkščiai – jis man gal ir simpatiškai atrodo kaip asmenybė“, – teigė R. Juknevičienė.

Socialdemokratų, kurie Lietuvoje yra opozicijoje, atstovas J. Olekas taip pat smarkiai nepuola V. Sinkevičiaus: „Vis iškyla patyrimo trūkumas. Giriam jo jaunystę, bet kompetencijos klausimas išlieka.“

ES politikos ekspertas K. Maniokas mano, kad būtent jaunystė (28-erių V. Sinkevičius yra jauniausias istorijoje komisaras) ir yra didysis Lietuvos kandidato į EK pranašumas. „Jaunas amžius tapo pranašumu, o ne trūkumu. Jis pajaunino gana seną EK, kuri net su V. Sinkevičiumi yra vyresnė (kadenciją baigiančios EK amžiaus vidurkis – 53,4, o naujosios – 55,9 metų). Jaunas V. Sinkevičiaus veidas jiems tikrai buvo reikalingas“, – pabrėžė ekspertas.

K. Maniokas įsitikinęs, kad V. Sinkevičiaus portfelis yra gana rimtas: „Jis tikrai rimtesnis už Vytenio Andriukaičio portfelį (sveikatos apsauga). Jį turbūt būtų galima palyginti su tuo, ką turėjo Algirdas Šemeta (mokesčiai, muitai). Tai antras pagal svarbumą portfelis po Dalios Grybauskaitės.“

Tačiau čia pat pridūrė: „Bet reikia atsižvelgti į tai, kad jis nebus tas „klimato kaitos žmogus“. Toks yra F. Timmermansas (...) Akivaizdu, kad ši tema yra sunkiasvorio F. Timmermanso rankose, o V. Sinkevičius – kaip jaunesnysis komisaras ar ministras šioje srityje.“

Jei pats neapsigins, tada apgins?

Apibūdinimas „pavaduotojo pavaduotojas“ ar „jaunesnysis komisaras“ neprideda Lietuvos atstovui solidumo, bet tai jam palengvins egzaminą EP.

„Visi tie klausymai ir patvirtinimas bus gana sudėtingi. Juos galbūt gali palengvinti tai, kad jis yra po F. Timmermanso sparnu ir pagrindinę naštą teks atlaikyti būtent pastarajam“, – prognozavo K. Maniokas.

Optimistiškai apie bendražygį iš LVŽS kalbėjo ir europarlamentaras B. Ropė: „Padarys daugiau, nei įsivaizduojama. Kiek turiu informacijos iš vienuolikos Lietuvos europarlamentarų, devyni, o gal ir dešimt, balsuos už.“

Per dabar kadenciją baigiančios EK tvirtinimą 2014 m. Slovėnijos kandidatė į energetikos komisarus Alenka Bratušek buvo priversta pasitraukti po klausymų EP. Ji pasirodė labai prastai, o mainais už jos galvą keli kiti komisarai išliko ir EP patvirtino Komisiją.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...