PRENUMERATA KONTAKTAI
ES trumpaamžiai: kiek ilgai gali tikėtis gyventi dabartiniai lietuvių vaikai?
IQ Tema
(Fotobanko nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 10 25 14:38

Už 2017-aisiais gimusius lietuvius iš dabartinių ES valstybių gyventojų, tikėtina, trumpiau gyvens tik bulgarai, latviai ir rumunai.

Visų jų gyvenimo trukmė vidutiniškai sieks iki 75,8 metų. Tai beveik penkeriais metais mažiau nei ES vidurkis. Eurostato duomenimis, skirtumas tarp tikėtinos gyvenimo trukmės 1980-aisiais ir po 30 metų Lietuvoje taip pat vienas mažiausių – beveik penkeri metai. Čekijoje – beveik devyneri, Estijoje – aštuoneri, Liuksemburge – dešimt, Švedijoje – septyneri metai.

Svaria to priežastimi mokslininkai laiko menkas išlaidas sveikatos apsaugos sistemai: jai mūsų šalis skiria maždaug 6 proc. BVP. ES vidurkis – 10 proc. Tačiau jų didinimas dar nereiškia savaime ilgėsiančios gyvenimo trukmės, įsitikinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas: „Labai svarbu finansinius išteklius efektyviai ir tinkamai panaudoti. Puikus pavyzdys yra JAV, kurios sveikatos priežiūrai skiria daugiausia iš visų EBPO šalių (apie 17 proc. BVP), bet amerikiečių vidutinė gyvenimo trukmė vos siekia EBPO šalių vidurkį.“ Tai, pašnekovo teigimu, kelia abejonių dėl sistemos efektyvumo.

Tad spartaus vidutinės gyvenimo trukmės augimo, jo nuomone, Lietuvoje galima tikėtis tik vykdant tolesnes sveikatos reformas, gerinant sistemos efektyvumą ir skiriant pakankamai dėmesio visuomenės sveikatai ir prevencijai. Šioje vietoje, M. Štelemėko teigimu, nevertėtų apsiriboti tik kova su alkoholio ir tabako vartojimu. „Kai 2007–2009 m. ir 2016–2018 m. įsigaliojo tikrai griežti alkoholio kontrolės įstatymai, stebėjome bene didžiausią gyvenimo trukmės pailgėjimą, ypač vyrų grupėje“, – sakė pašnekovas. Vien 2016–2018 m. vyrų tikėtina gyvenimo trukmė augo daugiau nei po vienus gyvenimo metus kasmet. Tai gali būti laikoma tikrai įspūdingais pokyčiais, galbūt ateityje prisidėsiančiais ir prie mažesnės vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės skirties. Būtent alkoholio ir tabako sukeliamos ligos dažniau tampa vyrų ankstyvos mirties priežastimis. Eurostato skaičiavimais, 2017 m. gimusių moterų ir vyrų amžiaus skirtumas galėtų siekti daugiau kaip devynerius metus.

Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į kitas itin svarbias visuomenės sveikatos sritis – profilaktinius onkologinių ligų bei širdies ir kraujagyslių ligų tikrinimus ir didesnį jų efektyvumą, fizinio aktyvumo ir mitybos gerinimo programas, dėmesį vaikų sveikatai ir bendro visuomenės sveikatos raštingumo gerinimą. Sunkiai sergančių žmonių gydymui ateityje įtakos turės medicinos inovacijos ir efektyvi skubi pagalba. „Apie kai kurias sparčiai besivystančias technologijas galbūt dar net nesame girdėję arba jos Lietuvoje tik pradeda atsirasti“, – IQ sakė M. Štelemėkas.

Kita vertus, mokslininkai pabrėžia, kad neužtenka, jog sveikai gyvens, nesirgs tik pavieniai žmonės. „Priemonės turi apimti visą populiaciją“, – įsitikinęs Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius. Lietuvoje, jo teigimu, itin paplitę už medicinos kompetencijos ribų esantys veiksniai: „Gyventojų, ypač pensinio amžiaus, skurdas, nesusiformavęs šalies socialinis kapitalas labai trukdo šiam procesui.“

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...