PRENUMERATA KONTAKTAI
Duonos ir žaidimų neužtenka
IQ Tema
(Pixabay nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 09 06 02:05

Šalies ekonomikos padėtis tarptautinėje arenoje konkuruoti dėl aukšto lygio specialistų – palanki. Reikia tik užtikrinti, kad ginklai nebūtų sudėti kovai dar neprasidėjus.

Pernai buvo naujai išduoti 248 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams, ketinantiems dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Didžiausią jų dalį sudaro IT specialistai, taip pat įvairių sričių konsultantai, žmogiškųjų išteklių vadybininkai, biotechnologai. Tiesa, tai vos pusantro procento užsieniečių, nusprendusių gyventi Lietuvoje.

Tačiau, atsižvelgiant į augantį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį, tai – svarbi šalies migracijos sistemos dalis. „Šie specialistai į šalį atneša kitokios kultūros, įkvepia veržlumo, kūrybingumo“, – įsitikinusi verslo asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Visgi dėmesio jiems, IQ kalbintų pašnekovų teigimu, šiuo metu skiriama per mažai. Tai atspindi „Investuotojų forumo“ kiekvieną metų ketvirtį sudaromo investuotojų pasitikėjimo indekso duomenys. Verslininkų nuomone, talentų migracija patenka į trejetuką daugiausia dėmesio reikalaujančių sričių kartu su švietimu ir efektyviu viešojo sektoriaus valdymu. „Šiuo metu vykdoma migracijos politika ne tik apsunkina Lietuvoje veikiančių įmonių veiklos ir plėtros galimybes, bet ir neprisideda prie šalies konkurencingumo“, – įsitikinusi asociacijos vykdomoji direktorė R. Skyrienė.

Tam tikrų žingsnių valstybė imasi Migracijos departamento rankomis, bet jų neužtenka. Pavyzdžiui, nepakanka galimybės aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams naudotis vieno langelio principu, nuleisti atlyginimo dydžio, kurį aukštos kvalifikacijos darbuotojui, siekiančiam gauti mėlynąją kortelę (leidimą dirbti ES šalyse garantuojantį dokumentą), turi mokėti darbdavys, kartelės, sudaryti trūkstamų aukštos kvalifikacijos profesijų sąrašo, atsisakyti reikalavimo į šalį atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams pateikti teistumo pažymą.

Migracijos procedūros vis tiek yra per sudėtingos ir per painios, procesai – ilgi, nepritaikyti prie rinkos poreikių, sunku pritraukti darbuotojų ne iš Lietuvos ir ES valstybių. „Lenkijoje laikinas leidimas gyventi gali būti išduodamas per mėnesį, Lietuvoje – su išimtimis aukštos kvalifikacijos darbuotojams – per keturis mėnesius. Kaimynai informaciją už migraciją atsakingos institucijos svetainėje teikia aštuoniomis, mes – trimis kalbomis“, – pabrėžė R. Skyrienė.

Dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų Lietuva konkuruoja ne tik su ES, bet ir su viso pasaulio valstybėmis. Tad, kaip pabrėžė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Linas Sesickas, trumpalaikėmis priemonėmis galima lengviau pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, tačiau tikėtis, kad mūsų priemonės bus geresnės, o atlyginimai – daug didesni, vargu ar verta. Ypač turint galvoje gyventojų senėjimo problemą. „Siekdami pagerinti demografinius duomenis, privalome būti mažiau išrankūs, daugiau investuoti į integraciją ir siekti, kad ne tik imigrantai, bet ir jų vaikai taptų mūsų valstybės dalimi“, – įsitikinęs pašnekovas.

Tinkamas laikas veikti

Išsivysčiusiomis laikomose valstybėse vidutiniškai kas dešimtas gyventojas yra imigrantas. Lietuvoje užsieniečių dalis šių metų pirmą pusmetį siekė vos 2,08 proc. Imigrantų srautams į Lietuvą augti vis dar trukdo nemenkas atlyginimų atotrūkis, palyginti su daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukiančiomis valstybėmis.

Ekonomistai skaičiuoja, kad dabartinė šalies ūkio padėtis jų pritraukti palanki. „Lietuvos ekonomika bei darbo užmokestis šalyje vis dar sparčiai auga – šių metų pirmą ketvirtį vidutinis atlyginimas buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus“, – IQ sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė. Prie ekonominio šalies patrauklumo tarp aukštos kvalifikacijos imigrantų didinimo gali prisidėti ir šiemet nustatyta ir numatyta kasmet palaipsniui mažinti viršutinė socialinių įmokų riba.

Šalyje sparčiai kuriantis tarptautinėms įmonėms atsiranda vis daugiau galimybių dirbti įdomų, gerai mokamą darbą. „Impulsą aukštos kvalifikacijos darbuotojams atvykti į Lietuvą galbūt suteikia ir šalyje sparčiai besikuriantis finansinių technologijų sektorius, – mano L. Galdikienė. – Užsieniečius gali vilioti ir spartus šalies ekonomikos ir atlyginimų augimo tempas, o neretai ir greitos karjeros galimybės.“ Nemenka dalis imigrantų Lietuvoje dirba startuolių sektoriuje – 2018 m. tam buvo naujai išduoti 22 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, 2017 m. – 15.

Tačiau tai nereiškia, kad mūsų šalis su technologinėmis naujovėmis dirbti pasiryžusiems užsieniečiams yra pirmasis pasirinkimas. „Savo galimybes prieš tai jie jau būna įsivertinę Estijoje ar Vokietijoje, o nepasisekus, savo noru ar pažįstamų kvietimu, atvyko į Lietuvą“, – pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė. Jos teigimu, čia tokiems specialistams sudaromos geros sąlygos pabandyti, tačiau rinka per maža, kad jie Lietuvoje liktų ilgam.

Tad tikėtis, kad mums pavyks susikviesti pačius geriausius specialistus, o Vokietijai, Prancūzijai ar Lenkijai liks tik tie, kurių nepasirinkome, būtų naivu, įsitikinęs L. Sesickas. Jo nuomone, vertėtų nebūti tokiems išrankiems ir siekti, kad į Lietuvą atvykstantys asmenys greitai pritaptų. „Tam reikia orientuotis į atvykstančias šeimas. Užtikrinę galimybes atvažiuoti šeimoms, galime tikėtis pritraukti daugiau kvalifikuotų specialistų, kurie šiandien gali darbo vietą rinktis iš dešimčių pasaulio šalių“, – sakė advokatas.

Rezultato vertos pastangos

Valstybės konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes jų paklausa neretai lenkia galimybes patenkinti ją šalies vidaus pajėgumais. Specialistų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa, Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje pirmą šių metų ketvirtį buvo daugiau kaip 20 proc. didesnė už pasiūlą. Lietuvos banko skaičiavimais, kai kuriose STEAM veiklose, pavyzdžiui, informacijos ir ryšių, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, kompiuterių, elektroninių ir optikos prietaisų gamybos veiklose, darbo užmokestis per pastarąjį dešimtmetį išaugo gerokai daugiau nei vidutinis šalyje.

Situacijai nesikeičiant, darbuotojų trūkumas aukštą pridėtinę vertę kuriančiose veiklose gali riboti pažangių sektorių plėtrą ir ekonomikos augimą. Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracija turi teigiamą poveikį šalies produktyvumui ir atlyginimams augti, technologiniam progresui ir ekonomikos raidai.

„Kūrybingi, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie geba kurti naujas technologijas ir generuoti inovatyvius verslus, gali būti tiesus kelias Lietuvai į ekonomikos proveržį, – įsitikinusi L. Galdikienė. – Tai yra padėti ekonomikai persiorientuoti link pažangių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių sektorių ir padėti užtikrinti tolesnę pajamų konvergenciją.“

Dėl to verta pasistengti. IQ kalbinti pašnekovai sutinka, kad siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos užsieniečių reikia atsisakyti perteklinių biurokratinių su aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracija susijusių procedūrų ir pagerinti imigrantų aptarnavimo kokybę. Pavyzdžiui, atsisakyti reikalavimo iš Studijų kokybės vertinimo centro gauti rekomendaciją dėl užsienio švietimo įstaigų kvalifikacijos vertinimo, nes pailgėja leidimo dirbti suteikimo terminas. Juk darbuotojo kvalifikacijų atitiktį darbui objektyviai geriausiai gali įvertini darbdavys“, – pabrėžė R. Skyrienė.

Didesnį skaičių specialistų pavyktų prisivilioti ir tuo atveju, jei paprastesne tvarka laisvai dirbti ir gyventi Lietuvoje galėtų ir ES nepriklausančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių piliečiai.

Vėliau aukštos kvalifikacijos užsieniečius reikia ir išlaikyti. Šiuo atveju reikšmingą vaidmenį gali atlikti net tokie veiksniai kaip šalies turima infrastruktūra, leidžianti darbuotojams įgyvendinti asmeninius bei profesinius tikslus, taip pat kitų talentingų profesionalų gausa. Be abejo, viešųjų paslaugų užsienio kalbomis teikimas, mokyklų, darželių, būrelių plėtra.

„Jei šie kriterijai patenkinami, tuomet prie šalies patrauklumo gali prisidėti ir tokie veiksniai, kaip šalies socialinis modelis, gyvenimo būdas ir kokybė, saugumo ir visuomenės tolerancijos lygis“, – įsitikinusi L. Galdikienė. Visa tai būtų itin naudinga ir siekiant susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius aukštos kvalifikacijos specialistus.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...