PRENUMERATA KONTAKTAI
Caster Semenyos byla ir jos reikšmė moterų sportui
The Economist
Caster Semenya (Scanpix nuotr.)
The Economist
2019 06 14 10:04

Labai specifinė nutartis dėl labai ypatingos bėgikės gali atsiliepti ne tik lengvajai atletikai

Retas sportininkas toks apdovanotas, bet ir persekiojamas sunkumų kaip 28-erių C. Semenya iš PAR. Ji nieko nepadarė, tik bėga taip greitai, kaip neša kojos – taip greitai, kad du kartus iš eilės 800 metrų bėgimo rungtyje laimėjo olimpinį aukso medalį. Tačiau dėl įspūdingo kūno ji taip pat sulaukė pašaipų, spėlionių ir dešimt metų trukusių tyrimų.

2009 m., kai sportininkė be vargo tapo pasaulio čempione, priežiūrą vykdanti Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (TLAFA) pradėjo tyrimą, ar ji nėra interseksualus asmuo, kaip vadinami žmonės, kuriems dėl raidos ypatumų neįprastai susiformuoja genitalijos ir lytinės liaukos. Saugant sportininkės privatumą, išvados viešai neskelbiamos. Nuo to meto TLAFA kovoja dėl reguliavimo, ar norėdama dalyvauti moterų varžybose C. Semenya turėtų susimažinti testosterono lygį. Gegužės 1 d. tarptautinis Sporto arbitražo teismas (SAT) priėmė sportininkei nepalankų sprendimą. Jis taikomas tik sportininkams, kuriems nustatytas vienas iš grupės 46,XY sindromas, kai žmogus turi vyrišką Y chromosomą ir daug testosterono, tačiau vyriškos genitalijos neišsivysto. Nutartis atsilieps ne tik C. Semenyos sporto šakai. Ir apskritai ne vien sportui.

SAT leido TLAFA taikyti 46,XY sutrikimą turintiems bėgikams penkių testosterono nanomolių kraujo litre (nmol/l) ribą. Tai daug mažiau už vyrams būdingus 8–30 nmol/l, bet gerokai viršija moterims būdingus 0,1–1,8 nmol/l. Nutartis taikoma moterų lenktynėms, nuotoliams nuo 400 iki 1600 metrų. Norint toliau lenktyniauti 800 metrų trasoje, C. Semenyai reikėtų hormonų terapijos, bet galimas bjaurus šalutinis poveikis, pavyzdžiui, didesnė kraujo krešulių rizika.

Tikrinant ribas

C. Semenya jau ištvėrė hormonų terapiją, kai 2011 m. TLAFA visose lengvosios atletikos šakose moterims įvedė 10 nmol/l testosterono ribą. 2015 m. itin aukštu testosterono lygiu pasižyminčiai Indijos sprinterei Dutee Chand užginčijus, nes jokie įrodymai nepatvirtina nesąžiningo tokių kaip ji moterų pranašumo visose atletikos šakose, SAT sustabdė šio reikalavimo galiojimą.

Pagal dešimt metų rinktus atitinkamus duomenis TLAFA pateikti rezultatai rodo, kad vidutinio nuotolio lenktynėse moterų, kurių aukštas testosterono lygis, rezultatai neproporcingai geri, bet poveikio daugumai kitų rungčių įrodymų nerasta. C. Semenya – viena iš keleto bėgikių, kurioms nutartis aktuali. Užuot pradėjusi naują hormonų terapijos kursą (po ankstesnio 800 metrų nuotoliui įveikti jai prireikė apie 4 proc. daugiau laiko), bėgikė galėtų pereiti prie 5 tūkst. metrų bėgimo rungties, kuriai naujosios taisyklės netaikomos.

SAT sukurtas precedentas gali turėti įtakos visoms sporto šakoms. Diskusijas dar aštrina tai, kad testosterono ribojimas taikomas ir translytėms moterims, kai žmogus gimsta kaip vyras, bet save laiko moterimi. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) jau 2016 m. translytėms moterims visose sporto šakose nustatė 10 nmol/l testosterono ribą – ji pakeitė ankstesnį reikalavimą pasidaryti genitalijų rekonstrukciją, kuri nėra populiari tarp translyčių. Dėl SAT nutarties TOK politika turi daugiau šansų teisme, nors dabar TOK ketina sumažinti ribą iki 5 nmol/l. Atvirai translyčiai sportininkai olimpinėse žaidynėse kol kas nėra dalyvavę.

Reikalavimas, kad norint varžytis moterų rungtyse translytėms moterims privaloma hormonų terapija, gali susidurti su teisinėmis problemomis. Kelios Vakarų šalys svarsto įstatymus, kad žmonės galėtų patys nusistatyti lytį. Demokratų siūlomu JAV lygybės įstatymu sporto pareigūnams būtų uždrausta diskriminuoti sportininkus pagal biologinę lytį, aiškino teisę tyrinėjanti mokslininkė Doriane Lambelet Coleman iš Duke’o universiteto, dalyvaudavusi tarptautinėse 800 metrų bėgimo rungtynėse. Dėl to JAV komanda būtų priversta priimti hormonų terapijos atsisakiusias translytes moteris, nors TOK neleistų joms dalyvauti tarptautinėse varžybose.

Daug kur tam tikruose sporto lygmenyse paties nusistatyta lytis jau tampa norma. Nuo rugsėjo Kanados universitetų sportininkams leidžiama varžytis pasirinktoje kategorijoje be hormonų terapijos. JAV aštuoniolikoje valstijų ir Kolumbijos apygardoje vidurinių mokyklų moksleiviai tokį sprendimą gali priimti jau seniau. Pernai Konektikute translytės merginos valstijos jaunių čempionate užėmė pirmą ir antrą vietą 100 metrų bėgimo rungtyje.

Arba tas, arba tas

Pagrindinė problema elementari: sporto organizacijos dar nesugalvojo, kaip priimtinai atskirti vyrus ir moteris. Akivaizdžiausias būdas, kai vertinama pagal du variantus turinčią ypatybę, pavyzdžiui, turi žmogus sėklides arba Y chromosomą ar ne, ne visada pasiteisina. 1968–1996 m. sportininkų lyčiai patikrinti TOK pareigūnai naudojo chromosomų tyrimus. Tačiau kartais moterys nebūna rezultatyvesnės tik dėl to, kad turi Y chromosomą ir sėklides. Antai 1985 m. ispanų barjerininkė Maria José Martínez-Patiño, turinti 46,XY sutrikimą, po tyrimo buvo išmesta iš nacionalinės komandos. Vėliau genetikai įrodė, kad jos kūnas nereaguoja į testosteroną, todėl būklė jai nesuteikia sportinio pranašumo. Po to TLAFA nutraukė chromosomų tyrimus.

46,XY sutrikimą turi tik vienas iš 20 tūkst. žmonių, tačiau elitiniame sporte yra neįprastai daug interseksualių moterų. Vienu atveju skaičiuojama, kad čempionatuose per pastaruosius 25 metus 8,5 proc. medalių moterų vidutinio nuotolio lenktynes laimėjo 46,XY sutrikimą turintys žmonės, t. y. 1,7 tūkst. kartų didesnė nei interseksualių žmonių dalis tarp pasaulio gyventojų. Ilgainiui sporto organizacijos nusprendė nedrausti tokiems asmenims rungtyniauti, jei dėl jų būklės nei kyla abejonių dėl biologinės lyties, nei turimas sportinis pranašumas.

Tai paskatino rinktis antrą variantą – tam tikrą spektrą apimančią ypatybę. Apskritai mokslininkai sutinka, kad testosteronas – tinkamiausias kandidatas. Pradėjus bręsti šis hormonas skatina vystytis vyriškus bruožus: didesni raumenys, tvirtesni kaulai, mažiau riebalų. Paauglystėje išauga atotrūkis tarp berniukų ir mergaičių rezultatų bėgimo rungtyse (žr. grafiką). Greičiausi vyrai bėga apie 10 proc. greičiau nei moterys. Šuolių rungtyse skirtumas dar didesnis. Todėl dirbtinis testosteronas draudžiamas.

Vis dėlto ir testosteronas kaip požymis turi trūkumų. Kūnai į šį hormoną reaguoja skirtingai. Jis nedarė pastebimo poveikio M. J. Martínez-Patiño. Be to, pareigūnams nustačius interseksualiems sportininkams taikomą testosterono ribojimą, jis turėtų būti taikomas ir translytėms moterims, kurios lygiui sumažinti gali naudoti hormonų terapiją.

Sprendžiant iš interseksualių sportininkų pasiekimų vidutinio nuotolio bėgimo rungtyse ir po hormonų terapijos 4 proc. pailgėjusio C. Semenyos laiko, testosteronas turi reikšmės. Tačiau atlikus porą tyrimų su nedidelėmis elitinių moterų imtimis, tam tikrose sporto šakose statistinis testosterono lygio ir rezultatų ryšys nenustatytas. Būtent tokio tipo analizę TLAFA pateikė C. Semenyos byloje: daugumoje vertintų rungčių koreliacija nenustatyta.

Sporto srities mokslininkas Rossas Tuckeris pabrėžia, kad tokių tyrimų imtis apsiriboja panašius rezultatus pasiekiančiais žmonėmis. Tiriant profesionalių krepšininkų imtį neturėtų paaiškėti, kad ūgį ir meistriškumą sieja ryšys – žemaūgiai ir negabūs jau atkrito. Apskritai sportininkių testosterono lygis yra labai įvairus, tačiau vidutinė elitinė sportininkė šio hormono lygiu lenkia vidutinę moterį (kaip ir tipinė krepšinio žvaigždė siekia lubas). TLAFA duomenys turėjo kitų trūkumų. Trys nepriklausomi tyrėjai nustatė, kad juose apstu klaidų, pavyzdžiui, du kartus priskaičiuoti sportininkai.

Vidutinio nuotolio rungtyse interseksualiems sportininkams taikomą 5 nmol/l ribą TLAFA pasirinko pagal apskaičiuotą maksimalų lygį, natūraliai pasiekiamą neinterseksualiai moteriai. Kritikų teigimu, tai iš esmės tas pats, kas bausti krepšininkus už ūgį. Kiti atremia, kad tokią kainą verta mokėti, siekiant apsaugoti moterų sportą. (Niekas neagituoja už žemaūgių krepšinio lygą.)

Kontaktinio sporto šakose testosterono vaidmuo dar neaiškesnis, nes imtynininko ar regbio žaidėjo gebėjimus įvertinti sunkiau, nei nustatyti bėgiko laiką, ir jų atveju svarbiau kaulų struktūra. Jei bręstant išsivystė tvirtesnis skeletas, žmogus visiems laikams įgyja pranašumą.

Toks pranašumas aktualus daugeliui translyčių bei interseksualių sportininkų, ir dėl to netrūksta kontroversijų. 2013 m. atskleidusi, kad buvo vyras ir pasikeitė lytį, amerikiečių mišrių dvikovų kovotoja Fallon Fox sulaukė puolimo. Australijos vyrų rankinio komandoje žaidusi translytė Hannah Mouncey, po hormonų terapijos perėjusi į moterų komandą, 2017 m. negavo leidimo dalyvauti moterų australiškojo futbolo lygoje.

Laurel Hubbard (Scanpix nuotr.)

Tinkamų duomenų apie translytes moteris – ne daugiau nei apie interseksualias. Mokslininkė ir translytė bėgikė Joanna Harper atliko vieną iš keleto tyrimų, kuriame dalyvavo aštuonios neelitinės ištvermės bėgikės, anksčiau rungtyniavusios su vyrais. Po hormonų terapijos jos bėga lėčiau, todėl jų pozicija moterų lenktynėse santykinai atitinka pasiektą vyrų lenktynėse. Bet nepakanka duomenų teigti, kad tai galioja visiems sportininkams. Chromosomų tyrimai diskriminavo nedidelę neįprastus sutrikimus turinčių moterų grupę, o dėl naujųjų taisyklių į nepalankią padėtį gali patekti daug moterų, nes su jomis galės varžytis dalis stipresnių ir greitesnių interseksualių ir translyčių moterų.

Santykinio pranašumo dėsnis

J. Harper pabrėžia, kad translytės moterys nepuolė masiškai bandyti apeiti sistemos. Iš translyčių sportininkų tik Laurel Hubbard iš Naujosios Zelandijos labiausiai priartėjo prie dominavimo atskiroje sporto šakoje, pasiekusi jaunių nacionalinio sunkumų kilnojimo rekordą, kai buvo vyras, tarptautinėse varžybose jau pasirodžiusi kaip moteris ir 2017 m. užėmusi antrą vietą pasaulio čempionate.

Vargu ar išauš diena, kai tarptautinės sporto organizacijos nuspręs, kad paties nusistatyta lytis yra pagrindas leisti translytėms moterims dalyvauti moterų varžybose. Bet kuriuo atveju, kol kas netrūksta moterų, kurioms neramu, kad testosterono riba gali leisti daliai neprastų rezultatų pasiekiančių vyrų tapti visas pergales skinančiomis varžovėmis moterimis. Kai kurios translytės moterys tokius būgštavimus vadina baimės kurstymu. Teismo nutartis dėl C. Semenyos šio ginčo neišspręs.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...