PRENUMERATA KONTAKTAI
Aušra, kurios nenorėjo matyti
Politika
(Edvardo Blaževičiaus nuotr.)
Ronaldas GALINIS
2018 12 13 03:56

„Tiesiog gimiau kitam darbui, mano pašaukimas kitas“, – apie politinę veiklą savo knygoje prieš penkerius metus rašė Aušra Maldeikienė, šiandien prezidento rinkimų programoje išsikėlusi tikslą grąžinti politiką į politiką.

Turėdama ambiciją, didesnę negu pati pergalė, A. Maldeikienė supranta, kad rinkimų ji nelaimės, bet tikisi būti slenksčiu, už kurio skausmingai klius tie, kurie į baltuosius Prezidentūros rūmus verti pažiūrėti tik iš išorės. Tačiau vargu ar pati A. Maldeikienė kada nors bus vertinama mažiau dviprasmiškai: vieniems ji yra rėkianti bulvarinės politikos žanro veikėja, kitiems – intelektas ir aistra, gaivinanti viešųjų debatų lauką. Veikiausiai taip ir liks, o kitaip ji ir nenorėtų. „Labai tikiuosi, kad tą dieną, kai mirsiu, Lietuvoje bus žmonių, kurie verks, ir tų, kurie šoks, sakydami: „Ačiū Dievui, nebėra šitos šlykštynės“, – žurnalui IQ sakė Seimo narė.

Makabriškų vaizdų kaip Brikstone ir Glazge, kur saujelės britų šampano pursluose prieš penkerius metus šventė žinią apie Margaret Thatcher mirtį, Lietuvoje, matyt, nebus. Bent jau tuo atveju, jeigu A. Maldeikienės ateities planai šįsyk nepasikeis ir iš politikos baigusi parlamentarės kadenciją ji tikrai pasitrauks.

Politikos vienišė

A. Maldeikienė politikoje atsidūrė dėl, kaip pati sako, nusivylimo. „Būdama docente gaudavau apie 600 eurų, o dėsčiau šiuolaikinę ekonominę mintį, neskaitant kitų keturių kursų. Knygos brangios, išleisdavau joms 200–300 eurų per mėnesį, paskui buvo vis sunkiau suvesti galus. Vilniaus universiteto biblioteka knygų nepirko paaiškinusi, kad „jums vienintelei reikia“ (...) Tad pasakiau: daugiau taip nebedirbsiu, skaitysiu tas knygas, kurias noriu, išeisiu į politiką ir visus nervinsiu. Ką dabar ir darau“, – 2014-ųjų pabaigą prisiminė Seimo narė.

Iki šio lūžio prireikė nei daug, nei mažai – tarp knygų, kaip jaunimo dėstytoja ir pedagogė A. Maldeikienė praleido apie tris dešimtmečius. Studijas ji baigė Vilniaus ir Maskvos M. Lomonosovo universitetuose. Pastarajame apginta disertacija tema „Pagrindinis socializmo ekonominis dėsnis intensyvios ekonomikos sąlygomis“ šiandien jai diskomforto nekelia. „Vietomis labai juokinga, visiškai ideologiška, kaip priklauso, parašyta marksistinėje dvasioje. Bet skyrius, kuriuo galėjau didžiuotis, yra apie tikslo ir priemonės santykį Hegelio filosofijoje“, – nedvejojo socialinių mokslų daktarė, 2007 m. įgijusi ir religijos mokslų magistrės laipsnį.

Dar prieš savivaldos rinkimus 2015-aisiais, kai oficialiai pasuko į politiką – tapo Vilniaus miesto tarybos nare – nors nedaug kas prisimena, A. Maldeikienė kelis kartus buvo sušmėžavusi partijų sąrašuose. 2009 m. ji su buvusiu sutuoktiniu Eugenijumi Maldeikiu atsidūrė tarp Viktoro Muntiano anuomet vadovautos Pilietinės demokratijos partijos kandidatų į Europos Parlamentą (EP), o ankstesnė partinė karjera Liberalų demokratų partijoje tikslingai tetruko vieną dieną. Tai, kaip pati sako, buvo savita protesto forma politinėse kovose prieš Rolandą Paksą.

„Man vienas šlykštesnių dalykų Lietuvos politikoje buvo tas lavono spardymas, kai visi spardė Paksą. Tai buvo baisu. (…) Kai neliko abejonių, kad jį suspardė, vis vien toliau tai darė. Ir aš pasakiau – noriu, kad istorijoje liktų tai, jog aš nuo šito spardymo atsiriboju. Niekada nemėgau Pakso, esu per gyvenimą kalbėjusi su juo gal 15–20 minučių, ir tą nuo pirmos dienos vyrui pasakiau, kai jį pamačiau. Bet įstojau į partiją ir jau tada pasakiau, kad vienai dienai“, – prisiminė A. Maldeikienė.

Būti ne su dauguma ir dabar, savo politinėje veikloje, A. Maldeikienei įprasta.

Būti ne su dauguma ir dabar, savo politinėje veikloje, A. Maldeikienei įprasta. Politologams ir viešųjų ryšių ekspertams komentuojant pretendentus į prezidento postą neretai išgirsti, kad vieno ar kito kalbėjimo būdas – nepatrauklus rinkėjams, o išsakomos idėjos – neperspektyvios rinkimuose. Visgi A. Maldeikienė elgiasi priešingai nei daugelis politikų, įpratusių rinktis išskaičiavimą dėl populiarumo, sterilų ir apglaistytą kalbėjimą. O ir sukritikuoti žurnalistų ar politologų cechą, kaip ir pavadinti rinkėjus „avinais“, išdrįstų ne kiekvienas Seimo narys.

Kalbėti – įsipareigojimas, kurio laikomasi. (E. Blaževičiaus nuotr.)

Nors dažniausiai pristatoma kaip ekonomistė, A. Maldeikienė sako, kad yra politinės ekonomijos atstovė. „Aš nežinau, kas yra grynoji ekonomika, per daug išmanau ekonominę mintį, kad tikėčiau pasakomis. Ekonomika yra filosofinis pasaulio vaizdas, kuriuo tu tiki. (...) Geras ekonomistas yra tas, kuris geba reflektuoti savo nežinojimą, nes tai yra filosofijos atmaina“, – aiškino parlamentarė. Jos parašyta knyga, kuria didžiuojasi, – „Melo ekonomika“ – kaip tik apie tai, kad vertę kuria ne tik verslas, o gajus mąstymas apie viešąjį sektorių kaip mokesčių mokėtojų išlaikytinį veda į akligatvį. Ir kad ekonomikos nebūna be politikos, o politikos – be vertybių, jų konflikto ir kartais sudėtingų pasirinkimų be paprastų, vadybinių atsakymų. Lietuvoje, kur ekonomikos ir gerovės klausimai dažniausiai tampa kalba apie užsienio investicijas ir gerintinas sąlygas verslui, tokia nuostata taip pat veikiau išimtis nei taisyklė.

Aušra, kurios nenorėjo girdėti

Patekusi į sostinės tarybą 2015 m. rinkimuose A. Maldeikienė atviravo, kad tai nustebino ir ją pačią, mat tų pačių metų pavasarį Žirmūnų vienmandatėje apygardoje vykę rinkimai į atsilaisvinusią Seimo nario vietą tapo visiška nesėkme – nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus tapti kandidate. Tarp „Lietuvos sąrašo“ kandidatų A. Maldeikienė sutiko būti įtraukta mainais už paramą renkant parašus, o apie iškovotą mandatą ir naują postą taryboje ji sužinojo rytą po rinkimų, iš žurnalistų. Tiesa, jau po pusantrų metų susiklostė visai kitoks scenarijus – A. Maldeikienė išrinkta į Seimą.

Stebėtoja. (Karolio Kavolėlio/Fotobanko nuotr.)

Kodėl ji pasirinko „Lietuvos sąrašą“, kurio nė rinkiminė programa neįtiko (Seimo rinkimams parengė savo atskirą programą), galima svarstyti, bet akivaizdu, kad buvusio kultūros ir švietimo ministro Dariaus Kuolio vedamoje partijoje A. Maldeikienės užgožti negalėjo niekas. „Partijos veikla prasidėjo nuo viešų forumų, kuriuose mėginome svarstyti valstybės klausimus. A. Maldeikienė kviesta kaip savarankiškai, laisvai galvojanti ekonomistė, nevengianti tiesiai formuluoti klausimų“, – „Lietuvos sąrašo“ užuomazgas ir pirmuosius kontaktus su politike 2013–2014 m. prisiminė D. Kuolys.

„Mes kūrėme „Lietuvos sąrašą“ kaip tam tikrą pilietinę platformą, kuri jungtų žmones, norinčius angažuotis politikai, bendriems reikalams, gaivintų politiką viešomis diskusijomis ir laisvu požiūriu, todėl ir pakvietėme A. Maldeikienę prisijungti“, – paaiškino jis. Ilgų derybų, jo teigimu, nebuvo.

Parlamente A. Maldeikienė prisiėmė veikti tai, į ką ir nurodo šio žodžio etimologija – parler, t. y. kalbėti. Garsiai ir emocingai. Kaip matyti, šių kalbų valdančioji dauguma ne visada linkusi klausytis – po rugsėjį vykusių rokiruočių Seimo komitetuose A. Maldeikienė, dažnai kritikuojanti stambiųjų ūkininkų privilegijuotą statusą, galėjo atsidurti Kaimo reikalų komitete – visgi į jį nebuvo priimta. Mišrios Seimo frakcijos, kuriai ji priklauso, seniūnas Bronius Matelis turi versiją, kodėl taip nutiko. „Pasitarime tiek Ramūnas (Karbauskis), tiek (Rima) Baškienė ir Seimo pirmininkas tik purtė galvas: nu jau ne, nu jau ne... Man susidarė įspūdis, kad pabijojo A. Maldeikienės kompetencijų, nes ji būtų tiesiai šviesiai kėlusi klausimus ir reikalautų atsakymų“, – IQ žurnalui sakė politikas.

„Aušra yra parengusi studiją dėl ES žemės ūkio politikos, ji iš tiesų ties tuo klausimu daug dirbo. Pas ją lankosi smulkūs ūkininkai, pienininkai, pasakoja savo problemas, ji dalykiškai, paprastai klausia, kas juos jaudina ir kodėl. Ir ji man sako: klausyk, aš galiu dirbti Kaimo reikalų komitete, kad spręstume tuos klausimus ir būtų atstovaujama ne tik stambiesiems ūkininkams“, – sumanymo ištakas paaiškino B. Matelis.

Nepaisant kai kurių nenoro girdėti A. Maldeikienę, bent jau mikrofonai Seimo plenarinių posėdžių salėje tebėra savo vietose.

Tarp žanrų

„Protingas žmogus tuo ir skiriasi nuo kitų, kad kasdien kvestionuoja savo mąstymą ir suvokia ribas“, – interviu IQ metu sakė politikė.

Paklausta, ar tai nesikerta su urmu jos feisbuke blokuojamais komentatoriais, A. Maldeikienė tikina pagrįstą kritiką priimanti lengvai. Ir priduria, kad kai kuriuos savo padėjėjus Seime atrado būtent per socialinius tinklus. „Kai mane išrinko, parašiau Laurynui Šedvydžiui, ar jis sutiktų būti mano padėjėju. Šis žmogus visada mane griežčiausiai supeikdavo, ir po šiai dienai visada sėdi nepatenkintu veidu ir, ką bedaryčiau, kritikuoja. Bet kai pagiria – „lyg ir neblogai padarėt“ – nors tas būna retai, labai džiaugiuosi“, – sakė politikė.

A. Maldeikienė pastebima ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir televizijoje, ne taip retai – pramoginio ar pokalbių žanro laidose, kuriose lankytis privengia dalis politikų.

„Ji renkasi populiariosios, gal net bulvarinės politikos žanrą. Viena iš jos sėkmės priežasčių yra dalyvavimas atitinkamo pobūdžio televizijos laidose, kur turinys dažniausiai nelabai rimtas. Na, galbūt galima pasidžiaugti, kad politikos turinys ir sprendimai pasiekia žmones ne tik per rimto turinio laidas, bet manau, kad A. Maldeikienė pagal savo pasiruošimą ir intelektinius sugebėjimus būtų galėjusi pretenduoti į rimtosios politikos žanrą, akcentuodama ekonomikos ir socialinių klausimų išmanymą. Visgi jau kurį laiką matau, kad ji nukrypusi į televizinės-pramoginės politikos rėmus ir bent jau mano akyse tai ją stipriai nuvertina“, – nuomonę išsakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.

Kartais geriau nežadėti. (Dmitrijaus Radlinsko nuotr.)

Politologo manymu, net ir tikint prielaida, kad taip A. Maldeikienė siekia prasmingo tikslo – kalbėti apie svarbius ir rimtus dalykus kuo platesnei auditorijai, jos siunčiama žinia paklysta prasmės neturinčiame triukšme. Be to, anot MRU dėstytojo, pastaruoju metu ji savo stiliumi esą krypsta į tų politikų bloką, kuriame atsidurti svajotų nedaugelis.

„Jos pasiruošimas, išsilavinimas pakankamai rimti ir tikrai galima išgirsti protingų samprotavimų, bet forma ir stilius, kuriuo tai daroma, vis labiau krypsta į bulvarėjimo pusę. Todėl kad ir koks rimtas turinys būtų, jis stipriai nuvertinamas ir nepasiekia klausytojų ar žiūrovų, tad virsta gana beprasmišku užsiėmimu. Kita vertus, ji pati eina į lauką, kur konkurencija labai stipri – Petras Gražulis, Naglis Puteikis, panašu, kad prie jų prisidės ir Arvydas Juozaitis. Jai stumdytis tarp šitų kandidatų bulvarinės politikos žanre nebus lengva“, – pridūrė V. Valentinavičius.

Paradoksali A. Maldeikienės populiarumo ir neapykantos jai priežastis, panašu, yra ta, kad kalbėdama vardu tų, į kuriuos žvelgiama abejingiausiai ir prasčiausiai atstovaujama, ji nedaro to taip, kaip tikrieji bulvarinės politikos meistrai, retoriškai pataikaujantys jautriomis temomis su didesniais negu įmanoma išpildyti pažadais.

Alternatyvi rinkimų kampanija

Su sąlyga, kad prezidentinę kampaniją savomis lėšomis vykdyti neseniai pradėjusiai A. Maldeikienei pavyks surinkti reikiamus parašus, ji bus išmėginusi jėgas visuose rinkimuose – EP, savivaldos, Seimo ir prezidento. Pastaruoju uždaviniu politikė pripažįsta siekianti ne pergalės, kurios labiausiai linki Ingridai Šimonytei, tačiau būti rimta sparingo partnere kitiems kandidatams debatuose. Kaip pati tvirtino, jai to tikrai pakanka.

Tai yra didžiausia gyvenimo svajonė, kokią galiu turėti – aš esu istorija.

„Ne tik kad tenkina, bet manau, kad tai yra didžiausia gyvenimo svajonė, kokią galiu turėti – esu istorija. Neturiu ambicijų valdyti, man tik įdomus mąstymo procesas“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

95-iose rinkimų kampanijos tezėse – aliuzija į Martyno Liuterio pradėtą Reformaciją – išdėstytais tikslais ir jų prasme tiki ir D. Kuolys: „Sveikinu tokį vaidmenį, nes iš tikrųjų Lietuvoje politika nyksta, ją vis dažniau pakeičia viešųjų ryšių technologijos ir galių susitarimai. A. Maldeikienė politiką iš esmės gaivina – savo klausimais, aštriomis pozicijomis ji provokuoja diskusijas, atsakymus, kursto politikos gyvybę.“

Kiti IQ kalbinti pašnekovai A. Maldeikienę apibūdina ne tik kaip kalbėtoją iš tribūnos ir politikos kritikę. Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė, o dabar ir A. Maldeikienės visuomeninė padėjėja-konsultantė Henrika Varnienė pažymėjo, kad politikė svariai prisideda prie to, jog būtų geriau girdima viena labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių.

Būti kritikuojamai – jokia naujiena. (Vyginto Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

„Mes atėjome pas ją socialinių įmonių ir žmonių su negalia įdarbinimo sistemos klausimu. Suprantama, negali visko žinoti ir Aušra nežinojo, kaip viskas vyksta, bet pavyko ją įtikinti ir parodyti, kad ta sistema neefektyvi, neveikia. Ji pasakė: gerai, aš jums padėsiu. Iš tikrųjų ji įdėjo daug pastangų, gilinosi, užklausė visų tarnybų duomenų, kas mums patiems buvo sunku, nes į nevyriausybines organizacijas ne visos institucijos žiūri kaip į tas, kurios gali pateikti paaiškinimus, skaičius – būdavo, kad numoja ranka. Galėčiau pasakyti, kad A. Maldeikienė prisidėjo ne tik prie neįgaliųjų klausimų, bet ir pateikė NVO kaip lygiavertį partnerį. Dedu labai didžiulį pliusą jai, kad ji kalbėjo, jog NVO yra labai svarbus partneris priimant sprendimus, rengiant teisės aktus, koreguojant esamą sistemą. Kad pirmiausia nevyriausybinio sektoriaus reikia klausti, kas sistemoje veikia ar neveikia“, – pasakojo H. Varnienė, priminusi statistiką, jog neįgaliųjų tarpe skurdo problema yra dvigubai didesnė.

B. Matelis, taip pat kaip A. Maldeikienė anksčiau dirbęs žurnalistu, teigė ją kartais suprantantis iš pusės žodžio. O jeigu ir Seimo dauguma būtų kiek labiau linkusi ją išklausyti, pasak jo, būtų tik į naudą.

„Aš atsimenu atvejį, kai buvo tvirtinamas valstybės biudžetas – mažiname neapmokestinamąjį pajamų dydį, tą didinam, tą karpom. Išėjo A. Maldeikienė prie tribūnos ir sako: palaukite, dėl šitų jūsų priimtų sprendimų tūkstančių skurstančiųjų, kurie gavo socialinius būstus, pajamos pakils dešimt eurų ir jie neteks socialinių būstų, pašalpų. Niekas tada nekreipė dėmesio. Praėjo keletas mėnesių ir prisimenu atvejų Panevėžyje, kai žmonės prieidavo klausdami, ką daryti: iš jų atima socialinius būstus. Aušra iš tikrųjų turi platesnį matymą. Gal kartais išsako garsiai ir kai kam gali atrodyti, kad piktai, bet tai, ką ji kalba, dažniausiai yra labai kompetentinga“, – įvertino B. Matelis.

Dalios Grybauskaitės erą pabaigsiantys rinkimai žada būti įdomūs. Kad ir kokiame aukštyje pasirodys esančios stiklinės lubos, į kurias atsimuš dauguma į Prezidentūrą tarsi į dangų svajingai žvelgiančių kandidatų, A. Maldeikienė deklaruoja turinti kitų, žemiškesnių tikslų. Mažų mažiausiai, laiko savo pavyzdžiu grąžinti politiką į politiką ji dar turės dvejus Seimo kadencijos metus.

 

A. Maldeikienė

Gimė 1958 m. birželio 4 d. Palangoje.

1976 m. baigė Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą.

1987 m. apgynė disertaciją M. Lomonosovo universitete Maskvoje.

1990 m. paskelbė pirmuosius straipsnius žiniasklaidoje, tapo „Lietuvos ryto“ apžvalgininke.

1993–1997 m. Vilniaus banko atstovė spaudai.

1999–2003 m. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos dėstytoja.

2001–2013 m. Vilniaus jėzuitų gimnazijos ekonomikos mokytoja.

2007 m. baigė Vilniaus universiteto Religijos studijų centro magistrantūrą.

2015 m. kaip „Lietuvos sąrašo“ partijos atstovė išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

2016 m. išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą, kandidatavo „Lietuvos sąrašo“ gretose.

2018 m. birželį patvirtino savo dalyvavimą 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimuose.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...