Strateginės komunikacijos konsultantas kasdienybėje, fotomenininkas – kelionėse, Ričardas Jarmalavičius neabejoja, kad profesionalūs fotografai turėtų ką prikišti jo nuotraukoms iš techninės pusės. Bet Rusnę Marčėnaitę patikino – tokie vertinimai jam rūpi mažiausiai.
Studijuojant žurnalistiką esminius dalykus apie fotografijos techniką Ričardui teko išmokti, bet tai netapo jo arkliuku. „Mano atrastas žanras paremtas ne technika ar nuotraukos kokybe, o tuo, kas joje yra“, – sako R. Jarmalavičius, pastaraisiais metais dažniau kuriantis nebe įprastu „Nikon“ fotoaparatu, o visada naujausiu „iPhone“. Iš patirties žino, kad labai reta situacijų, kuriose telefono galimybių nepakaktų jo fotografijos darbams.
Pagal šį parametrą galėtų būti statomas į rikiuotę su milijonais entuziastingų mobiliųjų telefonų savininkų, impulsyviai fotografuojančių kiekvieną socialinio tinklo draugų dėmesio vertą akimirką. Bet Ričardo „akimirkos“ retos ir išlauktos. Jo nespalvotos fotografijos („nuimtas spalvų sluoksnis, tikiu, padeda išgryninti tai, ką noriu pasakyti“) beveik visada kuriamos keliaujant. Ir visose galima matyti jo paties istorijos šešėlių, pripažįsta fotomenininkas: vaikystę globos namuose, tarnybą sovietų armijoje saugant kalinius Šiaurėje, žurnalistinę patirtį, knygas ir spalvingą asmeninį gyvenimą.
„Man fotografija yra labai intymus dalykas. Kad sukurtum gerą nuotrauką, reikia ypatingo vidinio nusiteikimo. Turi būti atviras aplinkai, kad galėtum pastebėti ir pamatyti, kad gyvu nervu jaustum aplinką. Taigi tada, kai fotografuoji, esi labai pažeidžiamas. Toks saldus ir baisus jausmas. Būdamas Lietuvoje negaliu sau leisti tokios būsenos – čia kasdienis gyvenimas, bėgimas, kai turi būti nuolat budrus, atsargus, valdantis situaciją. Todėl fotografuoju tik kur nors pabėgęs – man tai geriausias būdas persikrauti“, – aiškino R. Jarmalavičius. Nemažai keliauti tenka jau vien dėl sūnų, kurių vienas gyvena Barselonoje, kitas prie Bordo – Ričardas yra nusistatęs taisyklę bent kartą per mėnesį su jais pasimatyti. Jo socialinių tinklų profiliuose kaip gyvenimo miestai įrašyti Barselona, Paryžius ir Niujorkas – ten lankosi bene dažniausiai, ten ir pavyksta pajusti laisvę kurti.
