PRENUMERATA KONTAKTAI
Ačiū ir sudie: kas trukdo užsieniečiams studentams įsitvirtinti Lietuvoje?
IQ Tema
(LSMU archyvo nuotr.)
Rusnė Marčėnaitė
2019 09 13 07:00

Studentai yra viena imigrantų grupių, kuri nekelia vietiniams nepasitenkinimo, bet mūsų šalį jie palieka savo noru – vos į kišenę įsidėję diplomą. Tai būtina pakeisti.

Studentų iš užsienio Lietuvoje kasmet daugėja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2010–2011 mokslo metais studijavo 1304 užsieniečiai (kolegijose – 102, universitetuose –1201 ir mokslinių tyrimų institutuose – 1, 2015–2016 mokslo metais – 5114 užsienio pilietybę turinčių asmenų, 2018–2019 mokslo metais – jau 6167 (5762 – universitetuose, 391 – kolegijose ir 14 mokslinių tyrimų institutuose).

Bet, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) 2017 m. duomenimis, Lietuvoje lieka tik 7 proc. diplomus čia įgijusių užsieniečių. Tai nesietina su šalies migracijos politika – 12 mėnesių galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, kurį Migracijos departamentas suteikia darbo paieškomis suinteresuotiems universitetų absolventams iš trečiųjų šalių, kaip pakankamas vertinamas ir potencialių darbdavių, ir ieškančių darbo.

IQ pašnekovų teigimu, užsieniečių pasirinkimą išvykti lemia finansinis aspektas arba nepakankama užsieniečių integracija studijuojant. Tačiau daugelis turi išankstinį planą: gauti geresnį nei gimtinėje išsilavinimą palyginti pigesnėje nei daugelis kitų ES šalių Lietuvoje, o po to išvykti į turtingesnę Bendrijos valstybę, kur laukia geresnės karjeros perspektyvos. Todėl kaip svarbiausias kriterijus renkantis studijų vietą apklausose tradiciškai nurodomas diplomo pripažinimas ES. Kalbiniai ar kultūriniai skirtumai, potencialūs socialiniai ryšiai studijų metu neakcentuojami.

Atvykėliai studentai Lietuvoje dažniausiai renkasi mediko specialybę, kuri lengviausiai atveria kelius į užsienį. Taip pat populiarus vizualinis dizainas ir medijos, medija ir komunikacija, odontologija, tarptautinis verslas ir administravimas, tarptautinė teisė ir ES teisė, veterinarinė medicina.

Lietuvos sveikatos mokslo universitete (LSMU) nuo 1991 m., kai jis pirmasis šalyje pradėjo atskiru srautu vykdyti užsieniečių studijas (iš pradžių – tik medicinos, odontologijos ir farmacijos), mokslus baigė 1166 užsieniečiai (šiuo metu mokosi 1025 užsienio studentai iš 65 pasaulio valstybių). Likusius Lietuvoje LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis gali suskaičiuoti ant pirštų – universiteto duomenimis, Lietuvoje dirba arba dirbo vos keturi medicinos studijas baigę užsieniečiai. Rezidentūroje studijavo (ir tuo pačiu metu dirbo) dar 10 medicinos studijų programos užsieniečių absolventų ir penki odontologijos programos užsieniečiai absolventai. Vienos pirmųjų laidų medicinos absolventas Lietuvoje sėkmingai dirba teismo medicinos ekspertu, vienas vėlesnės laidos absolventas, gydytojas, tapo Visagino miesto garbės piliečiu ir tebedirba šiame mieste.

K. Petrikonis atkreipė dėmesį, kad, palyginti su iš kitų šalių atvykstančiais specialistais, LSMU absolventai užsieniečiai turi didžiulį pranašumą – kai kurie labai gerai moka lietuvių kalbą, yra adaptavęsi gyventi Lietuvoje, todėl esą ypač apmaudu, jog siekti karjeros lieka tik pavieniai jų. Štai ir šiuo metu rezidentūroje lietuvių kalba studijuoja šeši gydytojai užsieniečiai. LSMU prorektorius įsitikinęs, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl studijas baigę svetimšaliai nelinkę likti, yra finansinė: „Dalis LSMU absolventų užsieniečių planuoja siekti karjeros ir mokslinėje veikloje, tačiau jų karjeros galimybes Lietuvoje riboja atlyginimas. Tikimės, jog jau artimiausioje ateityje, augant gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui, didės ir darbo Lietuvos gydymo įstaigose patrauklumas. Bet kol kas LSMU nesulaukia net potencialių darbdavių iš Lietuvos užklausų – užsieniečiais absolventais aktyviai domisi Vakarų Europos šalių, ypač Vokietijos, Jungtinės Karalystės, įdarbinimo agentūros. Daugiausia ieškoma medicinos gydytojų ir slaugos specialistų, Skandinavijos regione – veterinarinės medicinos gydytojų.

Ar diplomai lygiaverčiai?

Šiemet nuskambėjo studento iš Indijos skundas dėl prastos studijų Klaipėdos universitete kokybės – jau atsiėmęs diplomą jis tuo pretekstu pareikalavo grąžinti studijų mokestį (universiteto administracijai jo skundai atrodė nulemti noro ilgiau pabūti mūsų šalyje). Lietuviai studentai kartais prisipažįsta kursus anglų kalba, kurie skirti mainų programų studentams, besirenkantys todėl, kad dėstytojai čia rašo aukštesnius balus. Vertindama šalies mastu, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) turi abejonių dėl studijų lietuvių kalba ir skirtų užsienio studentams lygiavertiškumo, taigi – dėl to, ar verta apgailestauti, kad diplomus čia įgiję užsieniečiai išvyksta. „Dažnai matome situacijų, kai studentai net nemoka anglų kalbos, tačiau sugeba sėkmingai baigti studijų programą ir gauti diplomą. Tai yra dar viena priežastis, kodėl žmonės iš trečiųjų šalių apskritai atvyksta pas mus studijuoti“, – sakė LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas. Priežasčių nuolaidžiauti, anot jo, aukštosios mokyklos turi: tokie studentai moka gerokai didesnes studijų įmokas nei lietuviai, o mokyklos jų turėdamos gali girtis tarptautiškumu.

Didžiausią darbo su studentais iš užsienio patirtį turinčio LSMU prorektorius, kaip ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kalba apie tai, kaip turėtų būti – kokybinių skirtumų negali būti. „LSMU tikslas – priimti ne menkesnio nei Lietuvoje žinių lygio ir motyvacijos užsienio studentus, ir tai pavyksta pasiekti. Pastarųjų metų užsienio studentų motyvacija tikrai nėra mažesnė nei lietuvių, atskirais atvejais net aukštesnė, nes iš savo lėšų apmokamos studijos tampa investicija į ateitį“, – dėstė K. Petrikonis.

Sveikiausia imigracija

Ką valstybė galėtų padaryti, kad čia studijas baigę užsieniečiai, ar bent geriausieji jų, vis dėlto norėtų likti Lietuvoje? MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pirmiausia pasigenda bendros strategijos. Trūkstant darbo jėgos, siekiama jos pritraukti iš kitų šalių, ir tai atliekama net keletu skirtingų būdų. Atskirus trūkstamų darbuotojų sąrašus tvirtina Vyriausybė, Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerija. Šiuos ir dar keletą sąrašų, pagal kuriuos siekiama pritraukti darbuotojų iš užsienio, kuruoja skirtingos institucijos, o jie sudaromi pagal skirtingas metodikas. Vyriausybė su MOSTA pagalba rengia vieną trūkstamų darbuotojų identifikavimo metodiką, kuria galėtų remtis visos institucijos, vykdydamos savo su užsieniečių pritraukimu susijusią politiką.

Vis dėlto MOSTA ekspertas kritiškai vertina pastangas užsieniečių pritraukti pagal profesijas. „Mano nuomone, tai yra gaisrų gesinimas darbo rinkoje įvykus netikėtiems pokyčiams. Ir jis turi padarinių – matome situacijų, kai didžioji dalis imigrantų yra vienos ar dviejų profesijų atstovai, panašaus socialinio luomo ir dauguma jų iš to paties regiono ar net šalies. Todėl užsieniečiai buriasi į uždaras bendruomenes, juos sunkiau integruoti, jie nemato prasmės mokytis kalbos, didelė dalis atvyksta tik norėdami užsidirbti ir nesieja savo ateities su šia šalimi“, – atkreipė dėmesį G. Jakštas.

Aukštojo mokslo patrauklumo užsieniečiams didinimas, sąlygų jiems pasilikti šalyje gerinimas, pastangos integruoti juos į visuomenę būtų vienos geriausių priemonių siekiant išvengti šių problemų, taip pat sprendžiant demografinius iššūkius. „Stabilesnis kelias – siekti užsieniečių įvairovės – profesinės, socioekonominės, tautinės, stengtis išlaikyti visų sričių absolventus – tai turėtų būti vertinama kaip natūrali imigracija, kuri prisidėtų prie ilgalaikio ekonomikos augimo“, – sakė G. Jakštas ir priminė, jog programos „Kurk Lietuvai“ atliktu tyrimu nustatyta, kad 42 proc. užsienio studentų pagrindiniu trikdžiu įsiliejant į darbo rinką Lietuvoje laiko kalbos barjerą. O šią problemą galima išspręsti ne itin didelėmis pastangomis – daugiau investuojant į kalbos kursus, aukštosiose mokyklose didinant užklasinę veiklą, į kurią užsieniečiai būtų įtraukiami kartu su lietuviais.

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...