Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 20 d.


Skalpelis plieno rankoje: operacijos padedant robotams prigijo ir Lietuvos chirurgijoje
Laura Čiginskaitė
Šios rankos nedreba (Scanpix nuotr.).

Robotų atliekamos chirurginės operacijos jau tampa kasdienybe ir Lietuvoje

Tai, kas vos prieš pusmetį buvo pirmasis bandymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, šiandien tampa rutina – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) chirurgo valdomas robotas „Senhance“ netrukus atliks 150-ąją operaciją. KUL chirurgas prof. Narimantas Samalavičius pripažino, kad pirmosios operacijos kėlė jaudulį ir buvo planuojamos tik po vieną kasdien.

Pernai lapkritį robotu atlikus pirmąją operaciją KUL pradėti ir moksliniai tyrimai, padėsiantys įvertinti robotinės chirurgijos naudą Lietuvos medicinai. Klaipėdoje jau rengiamos šios srities chirurgijos tarptautinės konferencijos, 2018 m. pabaigoje uostamiestyje pranešimą skaitė vienas žymiausių pasaulio pilvo chirurgų profesorius Stanley Goldbergas iš Mineapolio (JAV).

Operacija be tiesioginio chirurgo kontakto su pacientu – taip vienu sakiniu galima apibūdinti naujas robotines medicinos technologijas. Jos buvo pradėtos kurti JAV. Iš pradžių didžiausio susidomėjimo sulaukė iš NASA ir JAV gynybos departamento, nes jiems buvo svarbu pasirūpinti astronautais ir kariais, kurie skrydžio metu ar karinio konflikto zonoje negali gauti profesionalaus chirurgo pagalbos.

Pirmoji operacija robotu žmogui atlikta prieš daugiau nei 20 metų. Oficiali robotinės chirurgijos pradžia – 1999 m., kai bendrovė „Intuitive Surgery“ pagamino pirmąją sistemą „Da Vinci“. Ją naudojant pasaulyje jau atlikta daugiau nei 5 mln. operacijų.

Spartus progresas

Ilgą laiką „Da Vinci“ neturėjo konkurentų, tačiau ši sritis domina ir startuoles, ir technologijų bei medicininės įrangos pramonės senbuves. 2017 m. vasarą britų įmonė „Cambridge Medical Robotics“ pristatė „Versus“. Šiai sistemai net nebūtina speciali operacinė, roboto rankų skaičių galima keisti, atsižvelgiant į atliekamą procedūrą.

Italijoje įsikūrusi „Medical Microinstruments“ pristatė rekonstrukcinei mikrochirurgijai skirtą robotų sistemą, kuria galima operuoti pažeistas kraujagysles ar net nervus. Ši sistema pasižymi dideliu tikslumu, todėl tinkama kūdikiams operuoti.

Šiuo metu dar keletas bendrovių tobulina penkias šešias chirurgijai skirtas robotų sistemas.

Didesnė konkurencija medicinos robotų rinkoje mažina šios įrangos kainas, tad pinga ir pačios operacijos, jos tampa prieinamos ne tik turtingiausiose šalyse. Pasaulyje atlikta daugiau nei 3 mln. tokių operacijų, daugiausia JAV.

Greičiau ir paprasčiau

N. Samalavičius pasakojo, kad pagrindinis robotais atliekamų operacijų skirtumas, palyginti su įprastomis, – darbo eiga. Atliekant standartinę operaciją daromi pjūviai, chirurgas rankomis operuoja pacientą, o pasitelkiant robotą įrankiai į žmogaus kūną patenka per nedideles skyles (krūtinėje, pilvo sienoje ar kakle). Operuodamas robotu, chirurgas instrumentus valdo specialia konsole, o darbą atlieka vadinamosiomis roboto rankomis. Per tokias operacijas greta paciento būna instrumentatorė, chirurgas asistentas, anesteziologas ir kitas per įprastas operacijas padedantis personalas.

Nors žodis „robotas“ reiškia savarankiškai veikiančias sistemas, jos pačios sprendimų nepriima – tai daro gydytojas. N. Samalavičius akcentavo, kad nėra užfiksuota nė viena nelaimė per operaciją dėl roboto klaidos. „Robotų sistemos yra patikimos. Nėra aprašyta tokio atvejo, kad per operaciją robotas būtų tapęs nekontroliuojamas ir dėl techninio gedimo būtų įvykusi nelaimė“, – patikino KUL chirurgas.

Didžiausias robotų sistemų pranašumas – sumažėjusi klaidos tikimybė. „Roboto atliekami judesiai yra nepaprastai tikslūs, o žmogaus ranka operacijos metu gali suvirpėti“, – sakė profesorius. Be to, chirurgas mato daugiau nei per atvirą operaciją, nes į monitorių perduodamą vaizdą gali smarkiai priartinti.

Grįžimas į kasdienybę

Naudojant robotų sistemą intervencija į žmogaus kūną būna mažesnė, tad ir po operacijos gyjama greičiau, sumažėja komplikacijų tikimybė.

Pasak N. Salamavičiaus, išmokti operuoti robotu nėra sudėtingiau, nei atlikti įprastas operacijas. Patys gydytojai tokias siūlo rinktis visada, kai tik jas įmanoma atlikti laparoskopiškai (be pjūvio). Robotų sistemų atliekamos operacijos nerekomenduojamos tik tuo atveju, jeigu pacientas jau yra daug kartų operuotas ir turi nemažai sąaugų.

Vis dažniau pacientai patys pageidauja, kad jiems būtų atlikta operacija naudojantis robotų sistema. Jos ypač rekomenduojamos sergantiems onkologinėmis ligomis – be jau minėtų mažesnių komplikacijų ir greitesnio gijimo, padidėja tikimybė išgyti nuo vėžio arba ilgiau išvengti recidyvo.

Mokslininkai pastebi, jog robotinė chirurgija leidžia pasiekti geresnius ankstyvus funkcinius rezultatus po prostatos pašalinimo operacijos, palyginti su atvira operacija. Per metus nuo prostatos pašalinimo operacijos robotinės chirurgijos būdu šlapimą sulaiko 89–100 proc. pacientų, o operuotų atviru būdu – 80–97 proc., erekcijos sutrikimai po robotinių operacijų pastebimi 70, po atviros – 75 proc. ligonių.

Lietuvoje robotų technologijos kol kas taikomos pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Jos pacientams papildomai nekainuoja.

2019 07 18 14:06
Spausdinti