Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, balandžio 18 d.


Mikroorganizmai užima darbo vietas
IQ
Pixabay nuotr.

Ant darbo stalo galima rasti vidutiniškai 400 kartų daugiau bakterijų nei ant unitazo, todėl pasirūpinti tinkama higiena čia svarbiau, nei gali atrodyti

Teiginys, kad aplink mus kiekvieną akimirką yra daugybė mikroorganizmų, iš pirmo žvilgsnio skamba gąsdinančiai, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkas Dainius Viederis nuramino – ne visų jų reikia baimintis. „Didelė dalis mikroorganizmų, kurie yra aplink mus – nekenksmingi, netgi padeda žmogui. Žinomiausias pavyzdys – žarnyno mikroflora“, – sakė vaistininkas. Pasak jo, vietos, kur nesusidursi su jokiu mikroorganizmu, yra reta išimtis – tai specialios paskirties ar sterilios ligoninių patalpos.

D. Viederio mintys skamba raminančiai, tačiau galvoti, kad mikroorganizmai yra tik taikūs, nereikėtų. Manoma, kad apie 80 proc. užkrečiamųjų ligų yra perduodamos liečiant paviršius ar per tiesioginį kontaktą su žmonėmis. Būtent dėl to pasirūpinti higiena ypač svarbu.

Dainius Viederis.

Pavojai, kuriuos sukelia mikroorganizmai, susiję ir su metų laikais. Šiltuoju metų laiku dažniausiai sutinkamos žarnyno negalavimus sukeliančios bakterijos ir virusai. „Iš bakterijų dažniausiai pasitaiko žarninė lazdelė ar stafilokokų rūšių atstovai. Kalbant apie virusus, pirmaujančias pozicijas užima enterovirusai (dažniausiai rotavirusai ir norovirusai)“, – vardijo vaistininkas.

Šaltuoju periodu, kai dažnai bendraujame su peršalusiais žmonėmis, D. Viederio teigimu, didelė tikimybė susidurti su virusais, kurie gali sukelti peršalimo ligas, gripą. Žiemą ir vėlyvą rudenį taip pat padaugėja dažnai sutinkamų bakterijų – streptokokų. Jie gali sukelti gerklės pažeidimus, viršutinių kvėpavimo takų ligas ar net plaučių uždegimą.

Rankos – mikroorganizmų tarpininkės

Kaip rodo „Printerland“ užsakymu atliktas tyrimas, darbo vietoje galima rasti daugiau mikroorganizmų nei tualete – dėl to dažnai galima kaltinti prisilietimus rankomis. Vaistininkas D. Viederis akcentuoja, kad pirmiausia darbo vietoje turėtų būti kiek įmanoma mažiau nuolat liečiamų daiktų, ypač tų, kuriuos gali liesti skirtingi žmonės.

Užkrėtimo riziką mažina ir tinkama įvairių paviršių priežiūra. Daugiausia dėmesio jiems vaistininkas rekomenduoja skirti pavojingais laikotarpiais – per epidemijas ar ligų protrūkį. Dažnai liečiami paviršiai turėtų būti valomi, o idealiu atveju net kasdien dezinfekuojami specialiomis priemonėmis. „Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į specifines vietas, kurias liečia daug žmonių ir yra didžiausia užterštumo patogeniniais mikroorganizmais tikimybė – tai durų rankenos, įvairūs jungikliai, lifto mygtukai ir daugelis kitų“, – sakė vaistininkas.

Svarbu skirti dėmesio ne tik paviršių, bet ir rankų higienai. Anot D. Viederio, rankas derėtų plauti prieš maisto ruošą, jį gaminant ir net baigus, pradedant valgyti, prieš kontaktą ir po kontakto su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, jei sergama, nusikosėjus, nusičiaudėjus ar nusivalius nosį.

Vis dėlto svarbu ne tik kada plauname rankas, bet ir kaip. Vaistininkas paaiškina, kad visų pirma rankos sušlapinamos po tekančiu vandeniu (temperatūra nėra svarbiausias veiksnys), tuomet naudojamas muilas. Juo padengiamos rankos, delnai, išorinė pusė, tarpupirščiai, panagės. Siekiant užtikrinti tinkamą rankų higieną labai svarbu neskubėti – jos turi būti šveičiamos apie 20 sekundžių ir tik tada nuskalaujamos po švariu tekančiu vandeniu, nusausinamos.

Užkirsti kelią

Su didžiausia rizika užsikrėsti įvairiomis ligomis susiduria darbuotojai, kurie turi kontaktą su aplinkiniais. „Kuo daugiau žmonių aplink, tuo didesnė tikimybė užkratui plisti tiesiogiai nuo žmogaus žmogui ar per bendrai liečiamus daiktus“, – pabrėžė vaistininkas. Šiek tiek ramesni gali būti biurų darbuotojai, nes čia jie patys gali imtis prevencijos, kuri padės užkirsti kelią negalavimams.

Pasak vaistininko, norint išvengti ligų, pirmiausia reikėtų susilaikyti nuo valgymo ir gėrimo darbo vietoje. Nors tai dažnai atrodo puikus būdas sutaupyti laiko ir daugiau nuveikti, iš tiesų, D. Viederio teigimu, taip sukuriama palanki terpė mikroorganizmams plisti. „Valgymo malonumą rekomenduočiau perkelti į tam skirtas vietas“, – trumpai patarė jis.

Taip pat labai svarbu neiti į darbą pajutus pirmuosius negalavimo požymius, nes taip užkratu pasidalijama su kolegomis ar kitais aplinkiniais. D. Viederis pabrėžia, kad net ir vienas sergantis į darbą atėjęs kolega gali išguldyti visą kolektyvą, todėl labai svarbu būti griežtam ne tik sau, bet ir bendradarbiams.

Dar vienas efektyvus būdas apsisaugoti nuo mikrobų sukeliamų negalavimų – savikontrolė. „Dažnai net nesusimąstome, kiek kartų nevalingai liečiame potencialiai mikroorganizmais nusėtus daiktus ir tomis pačiomis rankomis (aišku, neplautomis) liečiame savo veidą ir daiktus, kurie gali atsidurti arti veido ar gleivinės“, – tvirtino specialistas. Neskirdami tam dėmesio leidžiame mikroorganizmams plisti ir sukelti žalą.

2019 09 12 14:13
Spausdinti