Šiandienis pirkėjas jau pripratęs prie įvairiausių prekių gausos. Tačiau akį traukiančiose spalvingose pakuotėse ne visada yra aukščiausios kokybės prekės. Vis dėlto, atpažinti išskirtinės receptūros bei kruopščiai saugomos reputacijos gaminį tikrai galima. Jį išduoda specialūs, visoje Europos Sąjungoje atpažįstami simboliai, dėl teisės į kuriuos kovoja šimtai Senojo žemyno gamintojų. Lietuviai čia – ne išimtis, o ir sekasi jiems tikrai neblogai.
Ženklai užtikrinantys išskirtinumą ir kokybę
Kaip pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ramunė Baranauskienė, išskirtiniai žemės ūkio ir maisto produktai visoje ES žymimi trimis skirtingais ženklais, iš kurių kiekvienas pirkėjui transliuoja vis kitą informaciją.
„Ryšį su konkrečia geografine vietove turintys produktai gali būti ženklinami Saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) ir Saugomos geografinės nuorodos (SGN) simboliais. Tuo tarpu produktai, kurių gamybos, perdirbimo metodas arba sudėtis atitinka konkretaus produkto gaminimo tradicijas, gali pretenduoti į Garantuoto tradicinio gaminio (GTG) statusą“, – aiškina R. Baranauskienė.
„Tokie ženklai taip pat padeda teisiškai apsisaugoti nuo prekių imitavimo ir bet kokio pobūdžio vartotojų klaidinimo“, – dar vieną ženklinimo privalumą išskyrė VMVT atstovė.
Skirtingiems ženklams – skirtingi reikalavimai
Norinčiųjų specifinių nuorodų ženklais dabinti savo gaminamos produkcijos etiketes tikrai netrūksta, todėl siekiant išsiaiškinti ar tikrai gaminys yra vertas jų, tam skiriama daug dėmesio ir specialistų pastangų.
Jeigu apie prekės savybes bei gamybos technologijas informacijos yra pakankamai ir ji pagrindžiama dokumentais, tuomet gamintojo paraiška keliauja į Europos Komisiją. Būtent pastarosios ekspertai, gavę pastabas iš kitų šalių, ir priima galutinį sprendimą – įtraukti gaminį į nuorodų registrą ir suteikti teisę žymėti specialiu ženklu, ar atmesti.
Vis dėlto, skirtingiems ženklams gauti keliami skirtingi reikalavimai, pabrėžia R. Baranauskienė. Todėl gamintojas turi tvirtai žinoti savo siūlomo produkto išskirtinumą bei stipriąsias puses ir tik tada kreiptis į reikiamas institucijas.
Jeigu pirkėjas ant gaminio pamato SGN ženklą – tai signalas, jog prekė dienos šviesą išvydo konkrečioje vietovėje, regione arba šalyje ir, kad prekės kokybės bei reputacijos savybės priskiriamos jo geografinei kilmei, ir kurio bent vienas iš gamybos etapų vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.
Galiausiai GTG ženklinti produktai privalo būti gaminami tradiciniu būdu, kuris iš kartos į kartą perduodamas ne mažiau kaip 30 metų, arba būti pagamintais vien tik iš tradicinių žaliavų. Pagrįsti tai turi krūva dokumentų: nuo patikimų istorinių šaltinių iki technologinės dokumentacijos faktų.
Jau suteikus saugomų nuorodų simbolį prekėms jų patikra ne tik nesibaigia, bet tik dar labiau sugriežtėja. Siekdama užtikrinti, kad ženklinami produktai ir toliau yra gaminami laikantis visų griežtai nustatytų reikalavimų, VMVT vykdo nuolatinę gamintojų ir prekybininkų kontrolę.
Paskutinio, 2017 m. vykdyto patikrinimo metu nei vieno pažeidimo nustatyta nebuvo. Tuo metu buvo vertinama, ar įtvirtintas nuostatas atitinka gyvūninės ir negyvūninės kilmės maistas bei alkoholiniai gėrimai su saugomomis nuorodomis iš kitų šalių.
„Šiais metais ypač didelį dėmesį skiriame specialiais ženklais žymimų maisto produktų ir alkoholinių gėrimų kontrolei. Esame numatę atrinkti visų Lietuvos gamintojų produktus su ES saugomų nuorodų simboliais ir ištirti tų produktų atitiktį produkto specifikacijai“, – teigė R. Baranauskienė.
7 jau pripažinti, 3 dar laukia
Skaičiuojama, kad šiuo metu EK nuo 1992 m. sudaromame išskirtinio ženklinimo produktų sąraše yra daugiau nei 1300 mėsos, pieno, vaisių ir daržovių bei konditerijos gaminių. Šios sąrašo lyderės – savo gastronominėmis tradicijomis visame pasaulyje garsėjančios Italija bei Prancūzija.
Ir nors pirmieji Lietuvoje gaminami produktai į sąrašą pateko palyginus neseniai, tačiau jau šiandien ES saugomų nuorodų registre puikuojasi septyni dažno lietuvio gomuriui pažįstami gaminiai: skilandis, varškės sūris, žemaitiškas kastinys, sūris „Liliputas“, Daujėnų namine duona, Seinų/Lazdijų krašto medus ir „Stakliškių“ midus.
Dar trys produktai, „Kaimiškas Jovarų alus“ , sūris „Džiugas“ ir „Nijolės Šakočienės šakotis“, šiuo metu laukia EK verdikto.
„Pačiu pirmuoju mūsų šalies gaminiu, kuris saugomo produkto statusą įgijo 2010 m., tapo skilandis. Jam buvo suteikta GTG nuoroda, o 2016 m. gaminio pavadinimas buvo pakeistas, pridedant žodį „Lietuviškas“. Šis produktas buvo minimas jau ir XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietos rašytiniuose šaltiniuose“, – tikino R. Baranauskienė.
Pačiu paskutiniu į minėtąjį sąrašą įtrauktu lietuvišku produktu tapo sūris „Liliputas“, kurio išskirtinumas europiniu mastu buvo patvirtintas 2015 m., jam suteikiant SGN ženklą. Anot VMVT Maisto skyriaus patarėjos, šio sūrio gamybos ištakos glūdi nuo 1958 m. nepakitusioje technologijoje, kurios ir leido išlaikyti išskirtinį gaminio dydį, juslines savybes bei kokybę.
„Belvederio kaime Jurbarko rajone gaminamo sūrio pavadinimą lėmė jo dydis, o juslines savybes – nokinimas mažose galvose, veikiant Penicillium pallidum Smith mikroskopiniam grybui“, – išskirtinio lietuviško produkto paslaptį išdavė R. Baranauskienė.
Parengta bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
