FotobankasIki to, kaip elgiasi valdantieji Vengrijoje, Lietuvos politiniams lyderiams dar toli. Tačiau, vieną kartą pamynus žmogaus teises, atgal grįžti gali būti taip pat sunku.
Vos per porą mėnesių didelė dalis žmonijos pateko į izoliaciją – būseną, kokios šiuolaikinis pasaulis dar nebuvo patyręs. Griežti žmonių veiklos ir judėjimo laisvės apribojimai davė rezultatų. Šalyse, kurios veikė ryžtingai ir greitai, COVID-19 aukų ir užsikrėtusiųjų skaičius buvo gana greitai stabilizuotas.
Pandemijos metu išaugo valstybės vaidmuo, ji tarsi pabudo iš naktinio sargo būsenos ir ėmėsi policininko vaidmens. Tačiau tuoj pat pradėjo stiprėti abejonės, kad pandemijai nuslūgus ne viską pavyks sugrąžinti į buvusias vietas. „Atslenka nauja grėsmė. Virusui atsitraukus, valstybėse bus gerokai mažiau demokratijos nei iki 2020-ųjų kovo“, – įsitikinęs Graco universiteto Austrijoje profesorius Florianas Bieberis.
Kriziniu laikotarpiu stabdžių ir atsvarų sistema dažnai ignoruojama dėl efektyvesnės vykdomosios valdžios veiklos. Tai padeda, tačiau turi ir šalutinį poveikį – ekstremalios padėties įvedimas ir karantinas giliai įsiskverbia į žmogaus teisių ir laisvių sritį, iš esmės paveikia naudojimąsi jomis. „Mes tiesiog neturime tokios patirties“, – pabrėžė advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partneris advokatas Vytautas Mizaras. Nors žmogaus laisvė ir orumas šiandien gerbiami labiau nei kada anksčiau, pandemijos sąlygomis aiškėja, kad šioms vertybėms kyla pavojus.
