Europos Parlamento (EP) rinkimai nublanks, palyginti su panašiu metu vyksiančia kova dėl prezidentūros raktų. Retas net ir labiau politika besidomintis žmogus galėtų įvardyti dabartinius Lietuvos atstovus EP. O ir pačioms politinėms partijoms tai yra trečiaeiliai rinkimai, kurie labiausiai rūpi tik į Briuselį siekiantiems ištrūkti politikams.
Vis dėlto tai bus reikšmingas įvykis, parodantis realią „vidurio kadencijos“ situaciją politinėje arenoje. Likus pusantrų metų iki 2020 m. Seimo rinkimų bus galima ne iš apklausų, o iš tikro rinkėjų balsavimo pamatyti, kokį pasitikėjimą išlaikė valdančiosios partijos ir kokį potencialą turi opozicija. 2014 m. vykusiuose EP rinkimuose tuometė valdančioji partija – socialdemokratai – skaudžiai nusivylė. Tuomet reitinguose smarkiai nuo visų kitų partijų atitrūkę valdantieji liko antroje vietoje po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. Tai svarbus priminimas, kad realūs rinkimai ne visada atspindi apklausų tendencijas, o valdančiosios partijos yra ypač pažeidžiamos šios rizikos.
R. Karbauskis žadėjo laimėti visus rinkimus 2019 m., tačiau gerai pasirodyti kovoje dėl mandatų EP Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) bus sunkiausia.
Visų pirma, EP rinkimuose nėra vienmandačių apygardų, o būtent jose 2016 m. LVŽS gavo daugiausia mandatų. Tiesiog atsidūrę antrajame ture su konservatoriais arba socialdemokratais, „šviežesni“ kandidatai tuomet buvo patrauklesnė alternatyva politikams, kurie jau buvo įgrisę didelei daliai rinkėjų. EP rinkimuose varžosi tik partijų sąrašai, o tai reiškia – bendra partijų reputacija. Jau dabar matome, kad LVŽS reputacija ištirpo bemaž perpus, palyginti su pergalės euforija, atsispindėjusia partijų reitinguose 2016 m. pabaigoje.
Antra, valstiečiai ir žalieji spręs rimtą dilemą, kuo užpildyti rinkimų sąrašą. Jau 2016 m. nebuvo lengva surinkti žinomų ir visuomenei patrauklių asmenybių būrį. Nuo to laiko keletas jau pasitraukė iš LVŽS frakcijos.
Siūlyti į EP rinkimus eiti žinomiausiems valdančiosios partijos atstovams ir Seimo ar Vyriausybės vadovams būtų labai rizikinga – jiems išvykus į Briuselį gali kilti sunkumų išlaikyti daugumą parlamente ar užpildyti atsiradusias skyles Vyriausybėje. O Seime iki šiol nepasižymėję parlamentarai greičiausiai nebus patrauklūs ir kituose rinkimuose.
Tad R. Karbauskiui teks spręsti keblų uždavinį – ar vėl ieškoti „legionierių“, vilioti juos EP gėrybėmis, bet supykdyti nustumtus bendražygius, ar susitaikyti su gana vidutiniu rezultatu, net ir skiriant pagrindinius turimus politinius išteklius.
Tomas Janeliūnas yra IQ politikos redaktorius, VU TSPMI profesorius. Šis straipsnis publikuotas IQ ir „The Economist“ prognozių žurnale „Pasaulis 2019“
