Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


KROATIJA
Kroatijos parlamento rinkimuose svarbų vaidmenį gali iškovoti radikalus muzikantas
BNS
Twenty20

Po rinkimų kampanijos, kurioje dominavo sveikatos krizės tema, kroatai sekmadienį renka naują parlamentą.

Nuo turizmo smarkiai priklausoma šalies ekonomika dėl koronaviruso pandemijos susitraukė beveik 10 proc. – tai didžiausias kritimas per kelis dešimtmečius.

Valdančioji konservatyvi partija HDZ kampanijos metu gyrė savo vyriausybės palyginti sėkmingą kovą su koronaviruso protrūkiu; iki šiol infekcija COVID-19 šalyje patvirtinta apie 3 tūkst. žmonių, maždaug 100 pacientų neišgyveno.

Tačiau pastarosiomis savaitėmis naujų užsikrėtimo atvejų skaičius išaugo – kasdien COVID-19 diagnozuojama kelioms dešimtims žmonių. Dėl to atsinaujino būgštavimai dėl sveikatos situacijos šalyje, o opozicija įgijo naujos amunicijos kritikai.

„Visi bijo dėl to, kas nutiks rudenį“, – naujienų agentūrai AFP sakė ekonomistė iš Zagrebo Vesna Trnokop. „Koronavirusas pakeitė ekonomikas – ne vien Kroatijoje, o visur, tad turėtume pakeisti savo idėjas“, – kalbėjo ji.

HDZ laukia atkakli kova su pagrindine opozicine centro kairiųjų partija; valdantieji taip pat gali prarasti balsų populiarėjant naujam dešiniojo sparno judėjimui, kuriam žadama trečia vieta.

Nė viena iš pagrindinių varžovių – premjero Andrejaus Plenkovičiaus HDZ ar Socialdemokratų partijos (SDP) vadovaujama koalicija „Restart“ – neturėtų laimėti aiškios daugumos 151 vietos parlamente, rodo rinkėjų apklausos.

Dėl to potencialiu svarbiu koaliciniu partneriu gali tapti į politiką pasukusio folkmuzikos atlikėjo Miroslavo Škoro „Tėvynės judėjimas“.

Opozicijos lyderis ir kandidatas į ministrus pirmininkus Davoras Bernardičius apkaltino vyriausybę „sąmoningai stumiant Kroatiją į riziką“ nusprendus surengti rinkimus.

Jo partija atšaukė rinkimų mitingus dėl COVID-19, o rinkėjų, kurie gali atiduoti balsus nuo 7 val vietos (8 val. Lietuvos) laiku iki 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, buvo paprašyta užsidėti kaukes ir atsinešti savo rašiklius.

„Politinis šarlatanizmas“

A. Plenkovičius savo ruožtu tikisi, kad neaiški ateitis paskatins rinkėjus likti ištikimus nuo 2016 metų valdžioje esančiai HDZ.

Dabar – metas „rimtiems pasirinkimams, o ne politiniam šarlatanizmui“, pareiškė buvęs Europos Parlamento narys, turintis stiprų Briuselio palaikymą. Savo varžovus jis peikė kaip nepakankamai pasirengusius darbui.

„Kroatija neturi laiko tokiems eksperimentams kaip Bernardičius ar Škoro“, – AFP sakė A. Plenkovičius.

Taksistas iš Zagrebo Petaras Dragičius sakė sutinkantis su premjeru ir teigė, kad savo balsą atiduos už jo partiją. „Esu pragmatiškas, man nerūpi, kas yra kairysis, o kas – dešinysis. Tik Plenkovičius gali gauti lėšų iš Briuselio, o to mums dabar ir reikia“, – sakė jis AFP, užsimindamas apie pandemiją ir gresiančią ekonominę krizę.

Vis dėlto kai kurie kroatai norėtų išvysti naujų veidų valdžioje, šaliai kovojant su didelio masto emigracija, kurią paskatino žemi atlyginimai ir korupcija. „Reikia daug ką pakeisti“, – sakė į pensiją išėjusi mokytoja Branka Tekaveč.

„Nepakankamai dėmesio skiriama į užsienį išvykstantiems kroatams, jaunimo nedarbui ir mažiems atlyginimams“, – kalbėjo ji.

Valdančiųjų konkurentai taip pat griebėsi neseniai partiją sukrėtusių skandalų: D. Bernardičius ragino imtis „naujos pradžios“, o ne eiti HDZ „korupcijos keliu“.

Savo paskutinėje kalboje prieš rinkimus dešiniojo sparno atstovas M. Škoro tvirtino, kad tik jo nauja politinė jėga „garantuoja pokyčius, o SDP ir HDZ garantuoja, kad tęsis blogas valdymas“. Populiarus muzikantas debiutavo politikoje, kai gruodį vykusiuose Kroatijos prezidento rinkimuose užėmė trečią vietą, ir tai įkvėpė jį įkurti naują judėjimą.

Analitikai sako, kad HDZ galiausiai gali susitarti su dainininku, nepaisant pykčio dėl jo siekio atimti dalį tradiciškai konservatorius palaikančių rinkėjų balsų.

Kita vertus SDP veikiausiai nesvarstytų koalicijos su „Tėvynės judėjimu“, turint galvoje 57-erių M. Škoro nostalgiją Kroatijos pronaciškam režimui Antrojo pasaulinio karo metais ir jo atžvilgiu nuskambėjusius kaltinimus seksizmu.

Balso teisę turi apie 3,8 mln. žmonių. Pirmųjų oficialių rezultatų laukiama vėlai vakare.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 07 05 11:32
Spausdinti