Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


Ispanija teis 13 katalonų politikų už maištą
BNS
(AP nuotr.).

Ispanijos Aukščiausiasis Teismas penktadienį paskelbė, kad dėl „maišto“ baudžiamąja tvarka persekios 13 katalonų separatistų, tarp jų nušalintą regiono vadovą Carlesą Puigdemont'ą ir siūlomą jo įpėdinį Jordi Turullą.

Jie bus teisiami už savo vaidmenį Katalonijai nesėkmingai bandant atsiskirti nuo Ispanijos. Jei bus pripažinti kaltais, separatistų lyderiams grės iki 30 metų kalėjimo.

Tuo tarpu praneša, kad vengdama kaltinimų ir arešto į užsienį pabėgo dar viena įtakinga separatistų stovyklos figūra – Katalonijos kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) pirmininko pavaduotoja Marta Rovira.

Aukščiausiojo Teismo teisėjas Pablo Llarena apkaltino nuo gresiančio arešto į Belgiją pabėgusį C. Puigdemont'ą pernai spalį organizavus Madrido uždraustą referendumą dėl nepriklausomybės ir sukėlus „didžiulį smurtinių incidentų pavojų“.

Buvusio Katalonijos vyriausybės atstovo spaudai J. Turullo atžvilgiu jau vykdomas tyrimas dėl jo vaidmens regionui bandant atsiskirti nuo Ispanijos. Tačiau jis yra paleistas į laisvę už užstatą.

Penktadienį J. Turullas kartu su grupe kitų separatistų lyderių turėtų stoti prieš Aukščiausiojo Teismo teisėją. Tačiau viena jų, M. Rovira, nusprendė nepaisyti šaukimų į teismą ir paskelbė, kad renkasi tremtį.

Jos partijos pirmininkas Oriolis Junquerasas laikomas už grotų.

Vasarį M. Rovirai buvo skirta teismo kontrolė, tačiau teisėjas nusprendė palikti ją laisvėje, kol vyksta tyrimas dėl įtarimų maištu, maišto kurstymu ir valstybės lėšų švaistymu.

ERC išplatintame M. Roviros pareiškime rašoma, kad ji mano, jog jos „žodžio laisvę cenzūruoja teismai, kurie baugina ir ciniškai taiko politinius kriterijus“.

M. Rovira nepatikslino, kur konkrečiai išvyksta. Ji yra jau septintoji separatistų stovyklos atstovė, pabėgusi į užsienį, kad išvengtų kaltinimų.

Separatistų partijos laimėjo pernai gruodį vykusius pirmalaikius rinkimus, kuriuos Madridas paskyrė po to, kai regionas pamėgino atsiskirti. Jos išsaugojo absoliučią daugumą parlamente, tačiau negali suformuoti vyriausybės, nes nesiseka išrinkti naujo regiono lyderio.

Dėl šios priežasties Katalonija vis dar yra tiesiogiai valdoma iš Madrido. Tiesioginis valdymas buvo įvestas spalio 27 dieną, kai Katalonijos įstatymų leidėjai paskelbė nepriklausomybę.

Ketvirtadienį separatistų partijoms nepavyko išrinkti naujojo regiono vadovo, kai radikaliausia jų frakcija atsisakė palaikyti J. Turullo kandidatūrą per balsavimą dėl pasitikėjimo.

Šeštadienį yra numatytas antras parlamento balsavimas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2018 03 23 17:53
Spausdinti