PRENUMERATA KONTAKTAI
6 tūkstančiai Lenkijos lietuvių iš abiejų šalių valdžių tikisi pagalbos ir pritarimo
IQ Tema
Nesantaikos šešėliai (Fotobanko nuotr.)
Kotryna Tamkutė
2019 10 14 09:08

Jei kas klaustų, kokius tris svarbiausius Lenkijos lietuvių norus galėtų išpildyti auksinė žuvelė, pageidavimų jie turėtų ir Lietuvos, ir Lenkijos valdžiai

Nacionalistinėmis demonstracijomis garsėjantys kaimynai lenkai svetingumo stokoja ir daugiau kaip dviejų šimtmečių metų bendros istorijos skaičiuojantiems lietuviams. „Tautinės nesantaikos kurstymas“, – taip tuometis Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius pavadino 2011 m. vasarą įvykusį incidentą, kai lietuviškuose Lenkijos rajonuose raudonos ir baltos spalvos dažais buvo užteptos 28 lentelės su 14 miestelių bei kaimų pavadinimais, nuniokoti Punske ir Bubelių kaime, Seinų valsčiuje, esantys paminklai. Lenkija tai priskyrė „chuliganiškam išpuoliui“, kuris daugiau nepasikartos.

Žodžio netesėjo. Nepraėjus nė dvejiems metams, Punsko valsčiuje Lenkijos vėliavos spalvomis nudažytos penkios dvikalbės lentelės.

Tuomečio viršaičio Vytauto Liškausko teigimu, tai priminė iš anksto planuotą nacionalistinį išpuolį. Dėl augančios „agresijos kitos tautybės, rasės ir tikybos pagrindu“ Lenkijos lietuvių bendruomenė (LLB) kartu su kitų septynių tautinių mažumų atstovais 2018 m. kreipėsi į aukščiausias šalies institucijas ir paprašė priešintis bet kokioms nacionalizmo, antisemitizmo, ksenofobijos formoms. Pareiškimą analizavęs Lenkijos ombudsmenas Adamas Bodnaras pripažino: teisėsaugos institucijų atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl tautinėms mažumoms nerimą keliančių išpuolių skaičius auga visuose šalies regionuose.

Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Raimundas Makauskas IQ sakė, kad radikalias pažiūras turinčių žmonių atsiranda bet kurioje bendruomenėje, o jų veiksmai daro klaidingą įvaizdį apie vietos žmonių tarpusavio santykius. Turint galvoje visus Lenkijoje gyvenančius lietuvių jaunuolius, pašnekovo nuomone, jokių ksenofobiškų jausmų nejusti: „Galbūt tai lemia faktas, kad visi lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, puikiai kalba valstybine kalba, gerbia vietos tradicijas bei istoriją.“ Įtampos esą nėra dėl visuomenės tolerancijos, augančio išsilavinimo. „O gal ir laikas jau išgydė praeityje padarytas žaizdas“, – svarstė R. Makauskas.

Prašo pagarbos

Lenkijoje gyvena apie 6000 lietuvių, kurie sudaro truputį daugiau negu vieną šimtąją dalį visų 38,5 mln. gyventojų. Dauguma jų įsikūrę etninėse žemėse – Punsko, Seinų, Suvalkų kraštuose, savo kultūrine veikla ir siekiu išsaugoti etninį tapatumą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijos visuomenėje yra žinoma ir suvokiama kaip reikšminga bei ambicinga kultūrinė grupė. Tačiau gyvenimo sąlygas Lenkijoje jie vertina nevienareikšmiškai.

Jaunimas jas, R. Makausko nuomone, turi labai geras: „Džiaugiamės, kad galime mokytis lietuviškose mokyklose nuo pradinių iki vidurinių klasių, tai suteikia galimybes stoti ne tik į Lenkijos aukštąsias mokyklas, bet ir mokytis Lietuvoje.“ LLB tokio fakto nekvestionuoja, tačiau pastebi, kad šiose mokyklose itin trūksta lietuviškų vadovėlių, į lietuvių kalbą nekokybiškai verčiamos egzaminų užduotys, tad noro išsilavinimo siekti gimtąja kalba lieka vis mažiau.

Jau šių metų rugsėjį į lietuvišką darželį Suvalkuose vaikus turėję vesti vietos lietuviai buvo nuvilti: miesto valdžia pažado rasti jam reikalingas patalpas netesėjo, numatytosioms priešinasi Lenkijos sanitarijos ir epidemiologijos tarnyba. „Mes daug girdime apie gerus ir šiltėjančius santykius, apie partnerystę, bet mes, šitam krašte gyvenantys lietuviai, nelabai pajaučiam gražų Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, – lrt.lt yra sakiusi LLB pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. – Mes liekame kaip tas kamuoliukas, mėtomas iš vienos pusės į kitą.“ Kitas dėmesio ir pagarbos Lenkijos lietuviams simbolis eilėje – Lietuvių švietimo ir kultūros centro Suvalkuose steigimas. Kelerius metus užtruksiančias statybas planuoja finansuoti Lietuvos Vyriausybė.

Lenkijos lietuviai tokią iniciatyvą sveikina ir viliasi, kad tai netaps dar vienu pavyzdžiu, kai kovoje dėl lietuvybės išsaugojimo viršų ima biurokratija ir Lenkijos valdžios priešiškumas, o moralinės paramos nerandama ir tarp Lietuvos politikų. Dėl to esą silpsta Lenkijoje gyvenančių lietuvių bendruomenė: atsiranda nuovargis priešintis plaukimui pasroviui. Bet nusileisti neketina ir jie. „Šio krašto istorinės, tautinės, kultūrinės atminties išlaikymas yra labai svarbus reiškinys, dažnai prieštaraujantis globalizacijai ir suvienodėjimui, – sakė Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas. – Gal todėl esame tokie užsispyrę ir dažnai sunkiai leidžiamės į kompromisus.“

Atradimai Temos Namie ir svečiuose Vietovardžiai Kultūra Laisvalaikis Reiklus pirkėjas
Daugiau IQ Life straipsnių...